44

(Taigi pagaliau prisiruošiau...)

*Iš Niall pozicijos*
Stoviniavau ir dairiausi į šalis. Belos visdar nebuvo matyti.
-Kaži kur Bela, sakė lauks manęs,- atsisukęs į vienintelį likusį stovėti su manimi Harry.
-Ko tu manęs klausi?- visas suirzęs atsakė klausimu.
-Bro eik išsimiegot, kai tu toks šiurkštus, net nemiela kalbėtis su tavimi, dar kokiai fanei įspirsi.
-Atsiprašau... Tiesiog pabodo būti vienam. Džiaugiuosi už Zayn, Liam, Lou ir tave. Bet kada išauš mano eilė?
-Nesijaudink. Ateis laikas bus ir vaikas,- Harry dėbtėlėjo į mane smerkiančiu žvilgsniu.
Išsitraukiau telefoną. Radau žinutę "Tuoj būsiu skubu kaip galiu." išsiųsta prieš 15 minučių. Na gal ji tikrai tuoj bus. Jau norėjau dėtis telefoną į kišenę, tačiau pajutau vibravimą. Atsiliepiau.
-Klausau, kas skambina?- paklausiau.
-Labadiena, skambiname iš ligoninės. Pamanėme, jog jūs artimas Belos draugas, nes jūs svarbiausiųjų sąraše. Ji pateko į avariją ir dabar yra komoje.
-K-ką? O dieve... Tai ne pokštas?
-Deja... Kada galėsite ją aplankyti?
-Kad ir dabar,- jaučiau, kaip ašaros telkiasi akyse.
-Ji London Welbeck ligoninėje.
-Atvažiuoju,- padėjau ragelį ir priėjau prie Liam.
-Važiuoju į ligoninę.
-Ką, kodėl?- paklausė susirūpinęs.
-Bela, ji... pateko į avariją.
-Mes važiuojam kartu,- Lou išgirdęs kas nutiko pasiūlė.
-Ne nereikia, nuvažiuosiu vienas.
-Kaip nori.
Susitabdžiau taksi. Galvoje dėjosi keistos mintys. Net neįsivaizduoju ką begalvoti, kas nutiko... Išlipęs nurūkau link registratūros. Joje nieko nebuvo. Pradėjau panikuoti, aš tenorėjau pažiūrėti kaip ji. Pagaliau atėjo sesutė.
-Niall... Horan?- paklausė ji visa sutrikusi.
-Taip taip aš, neturiu laiko kurioje palatoje Bela?
-Ak taip. Ji 23 palatoje.
-Ačiū.
Įėjęs pamačiau ne patį geriausią reginį, bet bent jau gyva. Atsisėdau ant kėdės šalimais, paėmiau jos ranką ir suspaudžiau savojoje. Jaučiau, kaip eina šiluma. Atrodė, jog aš kažkur ten su ja. Buvo taip ramu. Girdėjau tik pypsint aparatą ir pačio širdies plakimą.
Nepastebėjau, kaip užmigau padėjęs galvą šalia jos. Atsibudęs išvydau jos mamą: ji žiūrėjo tiesiai į mane ir meiliai besišypsojo nors ši šypsena buvo išspausta iš paskutiniųjų.
-Labas rytas, Niall,- ištarė ji.
-Labas rytas...
-Žinai galime pasidžiaugti, bent tuo jog daugiau nieko jai nenutiko.
-Bet koma... Juk niekada negali žinoti...
-Neprisišnekėk,- pertraukė ji mane.
-Kiek dabar valandų?
-Po dviejų penkiolika.
-Tai jau visai nebe rytas,- bandžiau palaikyti pokalbį.
-Na juk tu kątik atsikėlei.

43

*Iš Belos pozicijos*
Suskambo telefonas. Kaip gazelė nubėgau prie telefono, nes nujaučiau, kad tai jis. Ir taip telefono ragelyje švytėjo Niall vardas.
-Sveikas, zuiki. Labai labai pasiilgau tavęs? Kada grįšit?- nespėjus jam pratarti nė žodžio išpyškinau.
-Labas, saulele. Rytoj išskrendame. Ateisi pasitikti?- dar apsimiegojusiu balsu tarė.
-Pasiilgau tavo apsimiegojusio balso... Taip, kelintą nusileidžiate?
-Dar tiksliai nežinau, bet apie ketvirtą jau turėsime būti mašinoje, tad bent jau pusę keturių tikrai būsime.
-O tai labai gerai! Kaip vaikinai? Patenkinti?
-Taip viskas nuostabu! Tau labai patiks. 'Yeah we will doing what we do cause pretending like we're cool so tonight',- įsijautęs dainavo Niall.
-Aww, jau įsivaizduoju, vien tavo balsas tobulai tinka šiems žodžiams.
-Ačiū, ačiū. Ahh mes jau turime eiti. Ateeee,- užtęsė Niall.
-Sėkmės!
-Myliu,- padėjo ragelį jis.
-Aš irgi tave,- jau kalbėjausi su savimi.
Skraidžiau padebesiais, šokinėjau ir šokau pagal radijo leidžiamas dainas, pagaliau pamatysiu tą mielybę.

42

 *Iš One Direction pozicijos*
-Kur Niall?- paklausė susirūpinęs daddy direction.
-Iš kur man žinot, paskambink jam,- atsakė Louis.
-Vėluoja jis tik. Gi jam sunku. Kątik grįžo, o dar į Airiją, po to vėl čia,- pasakė Zayn.
-Gerai. Vis tiek dar daug laiko,- nurimęs atsakė Liam.
Po kelių minučių pasirodė ilgai lauktas airis.
-Sveikas, labas,- plūdo pasisveikinimai iš vaikinų.
-Pasiilgsiu Nandos...- nuleidęs akis iššovė Niall.
-Žadėjau išgirsti visai kitokius žodžius,- nusijuokė Louis.
-Belos taip pat,- nusišypsojo blondinas.
-Taip jau geriau,- apkabino Louis jį.
Po dviejų valandų lėktuvas jau turėjo išskristi. Visi paskutinį kartą pažiūrėjo į Londoną ir išskrido Švedijon ilgom ir varginančiom trim savaitėm.
Jau po kelių visi nusileido Stokholmo oro uoste. Daug fanių, daug ašarų, klyksmų, šypsenų ir fotoaparato blyksčių.

41

*Iš Niall pozicijos*
Pirmą kartą išlipau iš lėktuvo ir nemačiau nei viens pašėlusios fanės. Viskas kaip paprastame gyvenime, kurį gyvenau prieš tai. Žmonės vis atsisukinėdavo į mus, bet tuo viskas ir baigdavosi, niekas nepuolė ir neprašė nusifotografuoti.
-Labai jau ramu, aš aip nepripratęs,- tariau su gera nuotaika.
-Tai ir nereikia čia tų fanų, man stresą tik keltų,- nusijuokė Bela.
-Tai ką mano lėktuvas į Airiją už pusvalandžio...
Pastoviniavome geras penkias minutes susikibę rankomis ir žiūrėdami vienas į kitą.
-Man jau metas,- pasakiau. Ji mane apkabino, girdėjau kaip kūkčioja ir kaip greitai plaka jos širdis,- viskas gerai, jei norėsi galėsi atvažiuoti.
-Bet aš negalėsiu, mano atostogos taip pat eina į pabaigą, pagal grafiką aš jau turėčiau pradėti ruošti kurti naują kolekciją.
-Kad tau taip neskaudėtų galiu išsiduoti, kad mes Švedijoje ilgai ir nebūsime. Tik kol viską įrašysime. Pamatysi, tai neprailgs.
-Sakai?
-Taip,- pabučiavau ją,- pasiilgsiu tavęs.
-Ir aš.
Nusitempiau lagaminą iki bagažo priėmimo skyriaus. Ir laukiau lėktuvo Airijon. Tada atgal į Londoną. Ir į Švediją.

40

*Iš Belos pozicijos*
Per dvi dienas nusikaliau, kaip reikiant. Visa raudona, nes perdegau Saulėje, dabar sėdime abu kambaryje vėsinamės po kondicionieriumi ir planuojame rytojaus dieną. Niall telefoonas pradėjo vibruoti.
-Klausau,- atsiliepė jis,- aha. Kada? Rimtai? Kodėl? Bet aš atostogose. Jau nupirkti? Mhm pasakysiu...
Iš pokalbio supratau, kad nieko gero.
-Kas buvo?- paklausiau.
-Šiandien vakare turime išvažiuoti... Mes pradėsime įrašinėti antrąjį albumą.
-Šaunu...- nuleidau akis.
-Neliūdėk, mes dar prasitęsime šias atostogas vėliau,- apkabino mane,- o dabar kraunamės daiktus! Bilietai ir žmogus mūsų jau laukia oro uoste,- pabučiavęs tarė.
Viską susidėję išsiregistravome iš viešbučio ir judėjome link taksi, susikibę rankutėmis ir kalbėdamiesi apie kitų atostogų planus. Visiškai nenorėjau iš čia išvažiuoti, jau buvau pripratusi prie aplinkos, klimato ir malonių žmonių. Čia šilta ir visada šviečia saulė. Dabar jau net nežinau kada vėl teks pasideginti...
Po kelių valandų jau sėdėjome lėktuve ir skridome atgal į UK. Grožėjausi kraštovaizdžiu iš paukščio skrydžio ir galvojau apie naująją rūbų kolekciją. Niall tuo metu skaitė žurnalą apie One Direction ir Justin Bieber.

39

(Tampu nebepareiginga... Vasara kalta. :D)
3 DIENA SALOJE

 *Iš Niall pozicijos*
Ryte atsikėlęs bandžiau pakelti Belą. Bet ji lyg užmušta miegojo. Įjungiau telefoną ir paleidau Calvin Harris - Let's Go ft. Ne-Yo. Šokio ritmu nuėjau iki vonios kambario.
-Galim įeiti?- žiovaudama Bela pabeldė į duris.
-Nebent nori pamatyti mane nuogą.
-Būtų visai neblogai.
-Tai užeik,- juokiausi.
-Ne ačiū, susitvarkyk. Beje tau parašė.
-Gerai.
Išėjęs iš vonios paėmiau telefoną į rankas. Liam skambino kelis kartus. Ramybės. Man reikia ramybės. Vis dėl to neignoravau Liam ir perskambinau. Pasirodo jis nežinojo, kad aš išvažiuoju ir pasiteiravo kaip Graikija ir visa kita. Ši informacija taip greitai plinta...
-Aš jau susiruošus! Einam pavalgyt?- apsikabinusi mane iš nugaros pabučiavo į skruostą.
-Einam,- užsikėlęs ją ant nugaros pradėjau žygiuot.
-Ėėė ramiau, eržile.

38

(Išsitrynė dalis perrašiau naują ir gavos nesąmonė, atsiprašau.)
1 DIENA SALOJE
*Iš Belos pozicijos*
Nusileidę pamatėm tikrai nekokį vaizdą, gyvenime nebuvau mačius panašaus į šį oro uostą. Kad ir kiek mažai esu keliavusi, supratau, kad čia tikrai nekoks oro uostas. Oro uosto pavadinimo normaliai nesimatė, palmės užstojo.
-Kas per...- garsiai pareiškė blondinas ir parodė į palmes.
-Graikija Niall, Graikija.
-Normaliai...
Nusigavę iki viešbučio atsigavom... Bent jau mūsų miestas gražus. Nes važiuojant link jo matėme daug gyvenviečių, net negaliu tų miestelių pavadinti miesteliais, nes viena pagrindinė gatvė nusėta viešbučiais, restoranais ir parduotuvėlėmis, keli namai toliau pašalinėse gatvelėse ir daugiau nieko.
-Ooo,- išsižiojausi žiūrėjau kur gyvensime.
-Kas?
-Kaip rūmai.
-Esu ir geresniame buvęs,- pasimaivė jis.
-Oi oi,- pastūmiau airį.
Išsikraustę daiktus, persisukę laikrodžius į vietinį laiką, nusprendėme pasivaikščioti aplink miestą. Didžiausią saloje. Ne va Rhodes sostinę.
-Žinai galvojau pas mus pilis didelė,- grožėjausi.
-Žinai galvojau esu matęs didelę.
Pasidomėję labiau apie miesto gynybinę sieną nustebome. Ji tęsiasi per visą šį miestą ir yra didžiausia ir seniausia Viduržemio jūros regione. Pavakare pagaliau išslinkom iš čia, susiradom taksi ir važiavom į viešbutį.
-Tai ką rytoj veikiame?- paklausė Niall.
-Einam degintis.
-Čia ilgai nepasideginsi.
-O sakiau, kad visą dieną? Mes gi net miesto neišvaikščiojom viso.
-O neee.
-Taip taip. Ne ant gulto po skėčiu gulėt atvažiavai. Naudokis proga, atostogos. Baltas kaip sūris tu. Pasižmonėk,- aiškinau
-Aš ir nenoriu į juodaodį pavirst.
-Bet, reikia apsimesti vietiniais,- juokavau.

37

(Atsiprašau, kad taip ilgai neįkėliau... Vasara man. :D)
*Iš Niall pozicijos*
-Pabudome ir kelkimėėės,- Bela švelniai pasakė į mano ausį.
-Neee nenoriuuu,- atsakiau.
-Tai niekur nebeskrisim?- nuliūdo ji.
-Atnešk sumuštinį,- kačiuko akytėm pažiūrėjau į ją.
-Niall James Horan, ar gražu taip? Aš tavo namuose, o tu siunti mane atnešti tau sumuštinį?
-Atsiprašau... Šaldytuve rasi produktų, o duona spintelėj šalia dujinės.
-Tu manęs visiškai nesupratai,- besijuokianti ji nusileido iki virtuvės,- ką geeeersi?
-Sulčių,- rėkėm per du aukštus.
-Nebūk tinginys ir pasakyk bent kokių?
-Nežinau kokių yra.
Per tą laiką kol ji kuisėsi virtuvėje apsirengiau ir nušlepsėjau iki virtuvės kur manęs laukė tik du sumuštiniai ir suvelti Belos plaukai žaidžiantys ant jos nugaros.
-Man neužteks dviejų sumuštinių,- nedrąsiai pratariau.
-Kiek dar padaryt?- girdėjau Belos juoką.
-Užteks ir tiek. Kad jau juokies.
-Sakyk, gi sutepsiu.
-Dar bent jau du?
-Bent jau?
-Du,- pakartojau.
Pavalgę aptarinėjom kelionę. Siūliau Ispaniją, ji sakė, kad norėtų į Graikiją. Na man tinka. Nuėjome į kelionių agentūrą ieškoti artimiausio skrydžio į Graikiją. Artimiausias buvo po 3 dienų. Bet užtikome kitą Graikijos dalį: Rhodes salą. Skrydis rytoj.
-Labadiena, yra dar laisvų vietų į Rhodes salą?- paklausiau.
-Aam...-asistentė žiopsojo į mane, į kompiuterį ir taip kelis kartus,- taip. Dviese?
-Aha.
-Kokią klasę renkatės?
-Verslo? Aš net nežinau, kur privačiau.
-Gerai, tuoj atspausdinsiu.
Paaiškinusi mums viską pagaliau atstojo ir galėjome keliauti namo, susižiūrėti ko trūksta kelionei.
-Aš vis dar negaliu tuo patikėti...
-Kuo?-paklausiau.
-Visais šitais naujais rūbais,- pradėjau juoktis, visai nesitikėjau tokio atsakymo,- kas yra? Jei ne tu, nebūčiau tiek prispirkus. Aš nežinau kaip viską sukišiu į savo spintą.
-Taip taip suprantu, kraukis daiktus, neplepėk, daug laiko neturime,- nusišypsojau jai.
-Tau turbūt net nekeista, kai suprų pilnas lagaminas ane?- bandė pasišaipyti ji.
-Žinok iki dabar keista, kad viskas taip greitai pasikeitė ir negaliu net papersti, nes žiūrėk dar trendų viršūnėse atsirasiu.

36

 *Iš Belos pozicijos*
Kadangi atgak skristi į UK jau per vėlu, pasilikau pas Niall. Pirštų galiukais vaikštinėjau po jo kambario spinteles ir nužiūrinėjau kiekvieną daiktą stovintį ant jų.
-Daug daiktų,- pasakiau.
-Daug fanų,- nusišypsojo.
-Aww, tuoj apsiverksiu. Visą šį turtą branginti ir neišmesti,- atidarius stalčiuką apklijuotą lipdukais pasakiau.
-Žinau. Važiuojam rytoj kur nors į šiltus kraštus? Aš noriu viską pamiršti.
-Rytoj? Tu ką visai?
-O kodėl ne? Gi bilietų pilna, bet kurioje kelionių agentūroje, širdele.
-Ta prasme aš be rūbų, be nieko.
-Ta prasme tu su rūbais, bet jei nori gali važiuot ir be jų, bus karšta,- juokiasi šelmius.
-Dieve Niall... Gal geriau bent leisi nusipirkti maudimuką, keletą palaidinių, basutes, šortų,- pradėjau vardint.
-Aš su tavim neisiu. Košmaras,- sėdėjo jis apstulbęs.
-Tau gerai, kai visi rūbai čia,- parodžiau į drabužių spintą.
-Tai kada žadi temptis mane į sostinę ir kankinti?
-Tuojpat!- paėmiau jį už rankos ir išsitempiau iš kambario.
-Mes einame apsipirkti, nusprendėm išvažiuoti.
-Ir kur šis paukštelis vėl skris?- nusivylusi, kad vėl nematys sūnaus pasakė ponia Horan.
-Kur nors,- palinksėjo pečiais Niall,- kur nors kur šilta.
-Gerai sėkmės, balandėliai,- pamojavo samčiu Maura.
Uždaręs savo namo duris patraukėme keliu.
-O mes eisim visą kelią iki Dublino?- paklausiau.
-Palauk tuoj taksi iškviesiu.
Įsėdome į taksi ir visą laiką žiūrėjome vienas į kitą, kaip anksčiau prieš pusę metų, visi prisiminimai sugrįžo ir pradėjau šypsotis. Pasiilgau to paprastumo jausmo, Niall gilių akių ir malonumo žiūrint kaip jo paties šypsena vis didėja ir didėja. Lietus liovėsi, dangus pragiedrėjo, atrodo tik Mullingar šiandien buvo toks suknistas oras. Išlipęs iš mašinos Niall pribėgo prie mano durelių ir maloniai pasakė:
-Prašome išlipti, madam.
-Ačiū, jūs tikras džentelmas Niall Horan, kaip galėčiau jums atsidėkoti?
-Galbūt suteikti man malonumą jumis pabučiuojant?- jis pradėjo bučiuoti mane.
-Gal malonėtumėte duris uždaryti, saldžioji porele?- šį romantišką momentą sugadinęs vairuotojas paprašė.
Niall užtrenkė duris, apkabino mane ir pabučiavo dar kartelį.
-Čia gi Niall!!!- kažkokios merginos pradėjo rėkti.
-O Dieve...- paleidęs mane sukuždėjo.
-Galima nusifotografuoti kartu, labai prašau.
-Žinoma,- mielai atsakė jis.
Mačiau kiekvienos merginos žvilgsnius, kol stovėjau nuošaliau. Jos badė mane akimis. Bet Niall pagaliau baigė savo fotosesiją ir tas nejaukus jausmas dingo, kai jis paėmė mane už rankos ir nusivedė per parduotuves.

35

PO 3 DIENŲ
*Iš Niall pozicijos*
(Buvau Graikijoje, tad kankinau jus. :D)
Žiūrėjau pro langą ir stebėjau vis didėjančius vandens lašus, tiesiog neįsivaizduoju kaip Bela galėjo taip bjauriai pasielgti. Žengiant pro vartelius neryškiai pamačiau moterišką siluetą. Mama atidarė duris, girdžiu švelnų balsą primenantį Belos. Bet ji negalėtų čia užeiti, galbūt mamos draugė. Ji lipa laiptais aukštyn.
-Niall,- tik pravėrusiose duryse išvydau Belą,- prašau pasikalbėkime.
-Nėra ko kalbėti, ir taip viskas aišku,- nulipęs nuo palangės atsainiai atsakiau ir padėjau gitarą ant žemės.
-Tiesiog tas vaikinas, aš jo net nepažįstu, prašau patikėk.
-Patikėk... Taip sako žmonės kurie meluoja.
-Bet aš nemeluoju, jei jis būtų mano vaikinas aš tikrai nesibelsčiau į Airiją, neskambinčiau Eleanor'ai, kad ji paklaustų Louis, kur tu gyveni.
-O kodėl ne, gal sieki šlovės ir vien dėl tos priežasties su manim susidėjai?
-Ne. Kaip aš galėčiau taip pasielgti... Juk tu pirmas mane užkalbinai, paprašei twitter, aš tik paprasta fanė, kaip ir visos, kurios svajoja vieną dieną tapti vieno iš 1D merginomis,- ji pravirko ir apsikabino mane, jaučiau jos greitą širdies plakimą ir kūkčiojimą,- apkabink mane jei vis dėl to atleisi man.
Mama žiūrinti pro praviras kambario duris taip pat verkė. Negalėjau jos neapkabinti. Kad ir kaip skaudžiai pasielgė su manim, aš tikiu ja. Negalėjau netikėti, kai mačiau 2 mylimus žmones liejančias upelius. Pabučiavau ją.
-Aš tikiuos tai tiesa,- pasakiau ir dar stipriau priglaudžiau.
-Ačiū Niall, o jau galvojau reikės grįžti namo ir toliau žliumbti vienai,- nušluosčiau jai nuo akių ašaras,- myliu tave.
-Aš tave.

34

*Iš Belos pozicijos*
Pavalgę ir apsirengę patraukėme link artimiausio parko, pagaliau buvau išvaikščiojusi beveik visą Londoną ir žinojau daugumą ir mažų gatvelių. Buvo nuostabu šnekučiuotis ir nekreipti aplinkinių žvilgsnių, nes visi jau tai žino ir taip. Kelios fanės nusifotografavo su Niall. Hmm teks man priprasti prie šių pjaunančių žvilgsnių. Toli pamačiau vaikiną susikišusį rankas į kišenes ir einantį labai greitu žingsniu. Jis man pasirodė matytas, bet čia savam rajone, galiu matyti daug žmonių, tad labai to nesureikšminau. Ėjome vis arčiau ir arčiau, jis žiūrėjo tiesiai į mane.
-Sveika, gražuolee,- pastūmęs Niall į šoną apkabino jis mane.
-Kas tu toks, kad turi teisę apkabinti mane?!- išsigandusi žiūrėjau ir tuo met supratau, jog tai tas akiplėša, kuris prikibo prie manęs autobuse prieš 4 mėnesius.
-Kas jis?- Niall pažiūrėjęs į mane sumišusiu žvilgsniu paklausė.
-Nie...
-Jos vaikinas,- kodėl taip elgiesi, ką?- pertraukęs mane šuniuko akutėm žiūrėjo.
-Viskas aišku... Sėkmės jums,- skausmo perkreiptu veidu pasakė Niall ir nužingsniavo tolyn.
-Paleeeeisk!- klykiau, nebegalėjau suvaldyti emocijų, pastūmiau jį ir išsivadavau iš jo rankų,- nebandyk manęs daugiau gyvenime liesti kas aš tau?
-Eilinė kekšė,- juokėsi jis.
-Atsiimsi,- verkiau ir bėgau link Niall,- palaaauk.
Jis net neatsisuko, o pagreitino žingsnį.
-Niall prašau sustok, ne taip supratai.
-O tai kaip suprast reikia tai?!- mačiau, kad jo akyse susikaupusios ašaros.
-Jis... Prieš 4 mėnesius atsisėdo prie manęs autobuse ir paklausė ko verkiu, aš pasakiau, jog tai visiškai ne jo reikalas, bet jis toliau lindo ir dabar... Jis tiesiog... Niall prašau nepyk.
-Sakyk ką nori, girdėjau kuo tave jis išvadino,- nusisuko ir toliau sliūkino keliu.
-Bet Niall tai ne tiesa...
-O iš kur man žinot? 4 mėnesiai kalbėjimo telefonu ir mažiau nei mėnesis tikro bendravimo. Tu galėjai, kad ir su 5 vaikinais per tą laiką susipažinti,- nusukęs man nugara kalbėjo jis.
-Kaip tu nesupranti... Aš niekada taip nesielgčiau.
-Tiesiog palik mane vieną gerai? Eik ir draugauk su juo. Vienodai šviečia man,- iš jo balso girdėjosi, jog jis jau vos pakalba.
Palikau jį eiti... Aš jį įskaudinau. Bet tai juk netiesa. Kaip dabar jam paaiškinti viską, kad jis suprastų, jos jis tas vienintelis... Grįžusi namo paskambinau jam. Jis atmetė mano skambučius arba tiesiog ignoravo. Paliksiu jį ramybėj šiandien. Rytoj pabandysiu jį surasti.

33

 *Iš Niall pozicijos*
Atsikėliau. Bela dar miegojo ant tos sofos, kurią vos ne vos išsitiesėme, kadangi ji tikrai buvo sena ir svėrė tonas. Perdedu, bet tai buvo tikrai sunku. Žiūrėjau kaip ji miega, tai pats gražiausias reginys, kurį galima pamatyti. Langas buvo praviras, tad žvarbus rugsėjo vėjelis ją kuteno ir mačiau kaip jos dailią ranką nusėjo šiurpas. Uždėjau savąją ir pradėjau ją glosyti, jos veide pasirodė šypsena, bet akys nesimėrkė.
-Nebemiegi?- paklausiau.
-Apsimeskime, kad miegu,- sukikeno ji.
-Kavos, arbatos?
-Bandelės.
-Tau juk šalta. Beje turi tu tokių?
-Turiu. Yra duoninėj.
-Tai kavos ar arbatos?- vėl paklausiau.
-Arbatos,- jau pažiūrėjusi į mane savo skaisčiomis akimis atsakė.
-Kokios?
-Skanios,- švelniu balsu atsakė,- juoda ir telikus.
Atnešiau jai arbatos ir cinamoninę bandelę, ji jau buvo apsivilkusi chalatą ir prie lango žiūrėdama į pravažiuojančius automobilius. Padėjau jos pusryčius ant svetainės stalo ir priėjau prie jos. Apglėbiau ją per liemenį ir pabučiavau į skruostą, ji atsisuko ir pabučiavo mane į lūpas.
-Aš tave myliu,- pasakė.
-Aš tave taip pat, saule.
-Einam po pusryčių kur į parką?
-O tai fanių nebebijai?- nusijuokiau.
-Tai kad jau ir taip viešai mane apkabinai ir pabučiavai, nebėra ko slampiot pakampiais,- šypsojosi ji.
-Gerai eik valgyt, gražuole.

32

*Iš Belos pozicijos*
(N-14)
-Sveikos,- Liam pasisveikino su manimi ir Džese.
-Labas,- kartu ištarėme su Džese ir pradėjome juoktis.
-Sveika, tai tu ta dizainerė Niall mergina?- priėjusi paklausė Danielle. Ji nuostabi. Pagaliau turiu progą su ja susitikti.
-Taip tai aš,- nusišypsojau kuklia šypsena.
-Turėsi pastovią klientę,- nusijuokė Dani.
-Ei tai kur traukiam aš ilgai čia nesėdėsiu,- iškišęs galvą pro mašinos priekinį langą paklausė Harry.
-Na aš turiu citrininį pyragą ir šiaip visokio maisto, trumpam užtektų,- pasiūliau.
-Tai gerai važiuojam pas tave. O gatvė kokia?
-Arlington gatvė,- Niall atsakė už mane.
-O numeris?
-Dvyliktas,- atsakiau.
Atvažiavę visi išvirtome iš mašinos ir įėjome į mano namus.
-Žinai galvojau mažesni jie,- nusistebėjęs pasakė Niall.
-Na man reikia daug erdvės, o pinigų turiu pakankamai šiems dailučiams išlaikyti,- pasakiau.
-Sumuštinuuuuukai,- jau nuėjęs į virtuvę šaukė Niall.
Visi pradėjo juoktis.
-Tipinis Niall, neprarask kantrybės tu su juo,- patapšnojo per nugarą Louis ir nusijuokė.
-O fur pyrafas?- pilna burna paklausė Niall.
-Palauk truputį. Eik sėskis geriau, viskas bus. Kam arbatos?- paklausiau.
-Man ir man,- pasigirdo balsai.
-Tai kaip matau visiems. Tik juoda?
-Aha, taip,- atsakinėjo.
Atnešiau arbatos puodelius, Danielle jau buvo burkavo su Liam, Eleanor juokėsi iš Lou pokštų, Niall ir Harry bendravo su Džese. Gerai, kad turi ką veikt mano mielutė.
-Duokit lėkštės,- nekantraudamas paragauti jau supjaustyto pyrago paragino Niall,- įdėsiu visiem.
Pasivaišinę ir beveik viską suvalgę sėdėjom ir žiūrėjom televzorių, laukėm kol maistas susivirškins.
-Gal norit į klubą? Aš turiu daug energijos ir noriu išsikrauti,- įlindęs į telefoną pasiūlė Harry.
-Em būtų neblogai,- pritarė Louis ir pasižiūrėjo į Liam.
-Galim eiti,- sutiko ir Liam.
-Einam?- mielom akutėm pasižiūrėjo Niall į mane.
-Džese, nenori Edvardui pasiūlyti kartu?
-Ei, tai atsakysi,- nekantravo Niall.
-Palauk, nenoriu Džesės vienos palikt.
-Geraaaai.
-Žinai manau būtų smagu,- nusišypsojo, aš tada einu iki jo,- susirašysim, pupa.
-Gerai,- apsikabinome ir išlydėjau ją,- tai ką Nialler tikiuosi neprisigers tavo draugai.
-Nežinau, visko būna. Jie nesutvardomi.
Įlipome į mašiną ir  pajudėjome.
-Po to parveši mus girtas kiaules, ane?- paklausė Harry Liam'o.
-O kur aš dėsiuos ką? Be to į kelią žiūrėk tu kiaule, o ne į mane,- juokėsi Liam.
-Žiūriu, tavo atsakymo laukiau gi,- akmeniniu veidu nusisuko nuo Liam.
Atvažiavę visi išsiskirstėme kas kur sau. O mes su Niall prie baro, užsisakėme Mohito ir laukėme pasirodant Džesės ir Edvardo.
-Žiūrėk kur Harry. Jam užtenka 2 minučių,- juokėsi Niall.
-Jis visada šitaip?
-Dažniausiai.
-Ir nieko nepridirba jis?
-Ta prasme?
-Apie ką pagalvojai?
-Apie vaikus.
-Niaaaaall. Aš džiaugiuos, kad negėriau Mohito dabar, būčiau viską išspjovus,- juokiaus kiek galėdama.
-Nu ką? Tik pasakiau ką galvojau.
-Gerai atsiprašau, bet ta prasme nuo panų, kad jis taip greit viską ar panašiai?
-Ne. Panos dažniausiai kaip ir jis pats būna per girtos, kad ką nors prisimintų, tai jokių nusiskundimų.
Pagaliau gavau atsakymą į savo telefoną, kad kita mūsų porelė jau pakeliui čia. O po kelių minučių jie ir pasirodė prie mūsų.
-Labas Edvardai,- pasisveikinau.
-Sveika, o Niall, malonu susipažinti,- truputį apstulbęs pasakė.
-Man taip pat,- paspaudė vienas kitam rankas.
Dj užleido tokią vežančia dainą, jog negalėjau atsilaikyti ir nusitempiau Niall į šokių aikštelę, įsišokome ir visai nepastebėjome, kaip laikas bėga.
-Pavargau, einam ko nors išgert?- pasiūlė.
-Einam. Man ką nors skanaus ir su alkoholiu,- įsijautusi į ritmą ėjau paskui Niall trepsėdama kojomis.
Jau buvom gerokai padauginę, nes labai troškino ir visiškai nebejautėm ribų, tiesiog taškėmės ir gėrėm vieną kokteilį po kito.
-Aš tuoj pradėsiu kalbėti savo gimtąja kalba, nebegaliu normaliai sakinio suraityti,- juokiausi,- ir aš visai rimtai.
-Nieko kaip nors,- atsakė ir pradėjome juoktis iš nežinia ko, jausmas lyg abu būtume kątik prisiriję narkotikų.
Išėjome anksčiau, šiaip ne taip sumaigėme žinutę Liam, turbūt su milijonu klaidų, nes net susikaupti normaliai negalėjome, galiausiai suradę Džesę pasakėme, jog jau einame. Kalbėjomės visą kelią apie visai nelogiškus dalykus.
-Kur mano raktai? Jei aš juos pamečiau?- atsigavusi ir visiškai blaivi visa panikoje atsisukau į Niall.
-Va čiaaa, išėmiau iš tavo kišenės, kol mano ranka buvo kažkur prie tavo dailios šiknos.
-Tu mažas iškrypėli,- įgnybiau jam į ranką.
-Ne nu, aš raktų galiu ir neatiduot už tokius poelgius.
-Tai kur tu tada miegosi, ką?- pabučiavau jį.
-Pas tave, nes aš tavęs neįleisiu,- juokėsi rakindamas duris.
-Mmm...- nužiūrėjau dabar aš jo subiniuką.
-Atsiprašau, ką jūs darote?- apkabinęs mane paklausė,- jūs tiesiog negalite šiaip imti ir graibyti šio brangaus subiniuko.
Pratrūkau juokais. Jis arba romantiškas arba grynas vaikas. Myliu jį tokį. Dar nepriėjome iki miegamojo o jo rankos kilo mano liemeniu. Pradėjom bučiuotis, suvėliau jo plaukus. Kritom į mano sofą mano rankos nevaldomai atsegė Niall marškinėlius. Jis bučiavo mano kaklą ir keliavo vis žemiau ir žemiau. Iš tiesų buvo gan nepatogu ant tokios siauros sofos, bet man patiko tai. Braižiau Niall nugarą, o jis vis aistringiau mane glamonėjo...

31

KITĄ DIENĄ


*Iš Niall pozicijos*
(Tik dėl tavęs, Skaidre. :*)
Nusileidome. Oro uostas tiesiog ošė nuo directioner'ių srauto. Ieškojau pažįstamo veido tarp šitos merginų krūvos, bet sunku įžiūrėti, kadangi vis reikia pasirašyti ar nusifotografuoti. Galų gale pastebėjau ją. Kamputyje besišnekučiuojančią su keliomis merginomis. Tiesiog plaukiau pro fanes kaip pro jūrą ir pagaliau atsidūriau ten. Pasirodo mano regėjimas suprastėjo, net neatpažinau Eleanor stovinčios kartu su ja ir kažkokios merginos, turbūt draugė. Nesusilaikęs apkabinau Belą fanių akivaizdoje. Keturi mėnesiai, užtenka laikas parodyti savo merginą pasauliui.
-Laaabaaas,- apsikabinau ją ir pabučiavau.
-Viešai? Niall gi žmonės sužinos,- sumišusi tarė ji.
-Nesvarbu man tegul visi žmonės žino!- šaukiau.
-Aš tikiuosi jos nesusiras manęs naktį ir nepasmaugs, kad nukabinau jų vaikiną,- juokėsi ji ir pabučiavo mane į skruostą.
-Aš į lūpas noriu ne į skruostą,- pasakiau kaip mažas vaikas.
-Mua, patenkintas?- paklausė ji,- žiūrėk El jau juokias.
-Aha, galima dar vieną?
-Galima,- pabučiavo ji taip karštai kaip nėra bučiavus.
-Jūs du dar nesubrendę vaikai,- šypsojosi savo miela šypsena Eleanora.
-Mes juk tiesiog nuostabūs,- tarė su pasididžiavimu Niall.
-Durnius,- juokėsi ji.
-Saulele,- pasakiau aš.
-Mėnuliuk, pagaliau galiu džiaugtis tavimi.
-O aš tavimi. Kasdien patekėsi ir pamatysiu tavo spindintį veiduką.
-Aš gal jau nueisiu pas Lou kažkaip nejauku man čia darosi,- juokėsi El.
-Bela, atsiprašau, kad trukdau, bet ką man dabar daryt?- suglumusi stovėjo jos draugė.
-Gerai mes baigiam tada. Ai Niall nesupažindinau. Čia Džesė, geriausia mano draugė.
-Sveikas,- pasisveikino ji.
-Labas, malonu susipažinti.
-Man taip pat,- susigėdusi nuleido akis ir ėjo paskui mus.
-Košmaras tos merginos tik ir rėkauja kas mes,- juokiasi Bela.
-Aš bijau jų. Žinai kai esi kitoje barikado pusėje, atrodo, jog jos nesavos,- prabilo drąsiau Džesė.
-Priprasit,- patapšnojau Belai per petį,- aš irgi prisibijodavau jų.
-Tu tik prašau nepaminėk niekur mano twitter, nes tada jos sužinos mano IP adresą, ateis ir pakars mane,- Bela įsikibusi man į ranką tarė vėjavaikiškai.
-Žinai manau tada jau tiek Zayn tiek Lou ir Liam merginų neturėtų.
-Aha, bet man nereikia papildomo dėmesio. Ačiū ne. Nors vistiek jos išsiaiškins. Gi daug fanių follow'inu. Ir jos mane.
-Neišsisuksi,- Džesė juokiasi,- tu man dažniau tweet'ink gerai? Follower'ių daug turėsiu.
-Populiarumo sekėja, specialiai tau nerašysiu, dar apsimesiu, kad nepažįstu.
-Merginų ginčai... Aš gal einu pas berniukus. Susitiksim mašinoj,- pasakiau.
-Ne palauk, mus fanės užgrius einam kartu,- Bela jau sumišusi bėgo link manęs.

30

PO 4 MĖNESIŲ


 *Iš Belos pozicijos*
*Brr brr brr brr brr* pradėjo vibruoti telefonas. Buvau užsiėmusi tad net nekreipiau dėmesio. Per tuos 4 mėnesius nusipirkau butą visai netoli Londono centro. Sudėjusi paskutines detales suknelei pagaliau išsitraukiau telefoną. Nialler, buvo parašyta ten. Dieve kaip aš jo pasiilgau... Visas 120 dienų nemačiau to šviesaus veiduko, o dabar net neatsiliepiau į 9 skambučius. Tikiuosi dabar jis nebus užsiėmęs.
-Bela,- džiaugsmingą jo balsą išgirdau.
-Atsiprašau...
-Už ką?
-Nepakėliau ragelio.
-Dėl to? Taigi jau pripratau, kad amžinai neatsiliepi,- juokiasi.
-Na bet dabar 9 skambučiai,- nusijuokiau nesusilaikiusi pati.
-Mes grįžtam!!!- rėkė man į telefono ragelį Lou.
-Louis... Tu man šoką įvarei, nerėkauk!- pati šaukiau į telefoną.
-Atsiprašau,- silpnesniu balsu atsakė jis.
-Tai gal jau atiduosi Niall'ui telefoną, nemanai taip?
-Gerai. O El ne su tavim? Sakė, kad susitinkat.
-Ne, pakeitėm į rytojų, bet matau, kad teks susitikti keturiese, jau ir taip per visą twitter nuskambėjo mūsų susitikimas su El. Nauja draugė ir visokios kitos nesąmonės. O dabar jau ir su Niall pasirodysiu. Aš įsivaizduoju kas dėsis. Pašėls tos panelės.
-Ai aš ir pamiršau, kad jūs vis dar neoficiali pora,- nustebęs atsakė Lou.
-Labas, dar kartą,- ištarė pagaliau atgavęs telefoną Niall.
-Tai kada tiksliai Londone?- paklausiau.
-Rytoj apie 8pm turbūt.
-O puiku!
-O tai ką lauksi su visom directionerėm kartu?- isteriškai juokiasi.
-Aha, tu žinai kaip aš noriu tave apkabinti? Tiesiog nebegaliu jau,- pradėjau vaikščioti išilgai kambarį nuo šios naujienos.
-Tik nepavydėk, jei tave ne pirmą apkabinsiu, nes fanių ten susirinks daug,- pasikėlęs teigė Niall.
-Oi oi, kokie mes kieti,- juokiuosi.
-Niall ilgai tu?- Liam balsas pasigirdo.
-Tai jau eik, nebelaikau,- pasakiau.
-Gerai, iki, lauksiu tavęs oro uoste.
-Čia aš lauksiu kvaileli, iki.
Nuėjau link šaldytuvo ir galvojau ką skanaus tam berneliui suruošus. Tešlos buvo, citrinos taip pat, visų kitų ingredientų taipogi. Manau citrininis pyragas bus kaip tik.

29

*Iš Niall pozicijos*
Važiavau taksi iki Liam namų ir mąsčiau apie Belą. Aš jos tikrai pasiilgsiu. Su ja patyriau tikrai gerų emocijų. Ji paprasta mergina visai neišpuikusi, rami ir labai įdomi. Jos balsas tiesiog užburia. Nesvarbu, jog nieko nesuprantu apie epochas, besikeičiančius stilius, bet kai ji pasakoja, viskas būna įdomu. Patarčiau jai mokytoja dirbti, o ne dizainere. Dangus niaukėsi, ruošiasi lyti. Nuotaika kaip tik atitinka dabartinį orą. Ir dar daina per radiją... Pradėjau niūniuoti kartu, kažkaip slogi nuotaika aplankė mane, jog jos nematysiu ilgus mėnesius...
You say goodbye in the pouring rain
And I break down as you walk away.
Stay, stay.
'Cause all my life I felt this way
But I could never find the words to say
Stay, stay...
Atvažiavau pas Liam. Jis jau laukė manęs gana ilgai kiek supratau, jau net išsidrėbęs ant sofos.
-Labas, na kaip? Papasakok,- šypsojosi šis išvaizdus jaunuolis prieš mano akis.
-Gerai, tik kažkaip... Na supranti kątik susitikome, susipažinome ir dabar gerus 4 mėnesius ar daugiau nebesimatysime.
-Suprantu. Gi pačiam su Dani panašiai,- šypsena pasitraukė ir iš jo veido.
Po kiek laiko jis atidavė man bilietą ir įsėdome į jo tėvų mašiną, kadangi jo ilgus mėnesius nevažinėta truputį sugedo. Atvažiavome. Keletas fanių lukūriavo. Ir iš kur jos žino, aš nieko nerašiau twitter svetainėje... Nusifotografavome, pasirašėme, truputį pakalbėjom. Jau turėjau skristi. Apsikabinome, nusišypsojome dirbtinėmis šypsenėlėmis su Liam ir žengiau per slenkstį...

28

*Iš Belos pozicijos*
Pabučiavau jį ir nužingsniavau akmenimis grįsta gatvele iki stotelės. Iš tiesų nenorėjau jo paleisti. Nes jo nematysiu ilgą laiką... Tie turai ir mintis, jog gyvename toli vienas nuo kito, vis labiau ir labiau mane graudino. Ir ašaros pradėjo tekėti upeliais. Sėdėjau autobuse ir žmonės į mane žiūrėjo lyg į merginą, kurią kątik vaikinas metė ir ji važiuoja skandintis. Tiesiog negaliu susilaikyti neverkusi. Prie manęs prisėdo išvaizdus vaikinukas, kadangi autobuse visai nebeliko vietų.
-Galiu paklausti?- prašneko vaikinas.
-Taip,- dusliu balsu atsakiau.
-Kas nutiko? Vaikinas metė?
-Na žmogui kurį kątik sutikau, tikrai nepasakosiu,- pažiūrėjau į jį rimtu žvilgsniu.
-Na man tik įdomu. Tokia graži mergina kaip tu, nemanau ar skundžiasi gyvenimu.
-Na ir kas?
-Tu nevietinė?- šypsojosi man.
-Mhm.
-Tai kas nutiko? Juk galėčiau padėti,-  mirktelėjo.
-Išvažiuoja jis. Užtenka?
-Taip. Tai nebesusitiksite, turbūt toli išvažiuoja, kad tiek ašarų.
-Klausyk, kątik atsilaisvino viena vieta priekyje, tad būk malonus ir persėsk, arba aš pati persėsiu.
-Kokios mes nepasiekiamos,- nusiprunkštė tas gaidys,- aš galiu užpildyti jo tuštumą.
-Ačiū, man nereikia kazanovos gyvenime.
-Pff, ar aš taip atrodau?- įnoringai atsakė,- aš tik gražus ir tu graži.
-Ei nekibk gerai? Jis šaunesnis už tave. Bus, buvo ir yra, gražuoli.
-Kąžin, negali apie mane spręsti iš pirmo žvilgsnio.
-Žinok galiu. Jau dabar matau koks tu. Pasitrauk, noriu praaeit.
-Ne-e-e,- uždėjo rankas ant kėdės priešais,- patikėk už mane geresnių nerasi.
-Tu net nematei kas jis. O dabar trauki rankas, nes blogai baigsis.
-Prašau eikite įnoringoji princese,- atitraukęs rankas kaip sučiuptas policijos praleido mane.
Išlipau už 2 stotelių nuo viešbučio. Kadangi ašarų klanai baigėsi, nes tas šūdžius neatstojo ir leido pasimiršti apie tai pėdinau iki viešbučio ir mąsčiau iš kur tokių atsiranda. "Įnoringoji princesė"... Pirma tegul pamato kaip jis elgiasi su merginomis ir žemina kitus, jų net nepažinodamas.

27

*Iš Niall pozicijos*
Išsitraukiau telefoną ir žvilgtelėjau ką parašė Louis. "Žiūrinėjame parduotuvėje su El žurnalus ir pamačiau kažkokį laikraštį su tavimi. Ir ten tu su ta mergina. Bela ar ne? Tai vis dėl to įsimylėjai iš pirmo video? :D" Jaučiau kaip visas spėjau parausti. "LOUUUU, baik kabinėtis. Ir taip. Ji labai miela ir įdomi asmenybė. Kyla klausimų dar? :P" Che che po to žinutės atgal nebegavau. Įėjome į kavinukę, kaip ir reikėjo tikėtis visi atsisuko tiesiai į mus ir lydėjo žvilgsniais kol atsisėdome.
-Visada šitaip?- atsisėdus paklausė Bela,- man buvo taip nejauku. O dar mintis jei parkrisčiau, uh.
-Visada. Priprasi. Man irgi iš pradžių buvo keista, bet dabar net nekreipiu dėmesio į tai,- nusišypsojau.
-Gal iš karto ko nors pageidautumėte?- maloniai pasiūlė padavėja.
-Kapučino,- pasakė Bela.
-Nieko,- atsakiau. Šiuo metu tenorėjau didelės picos.
-Kodėl nieko?
-Tiesiog. Noriu picos ir kolos,- atsakiau beversdamas meniu puslapius.
-Gerai, netrukdau, rinkis,- nusipruknkštė.
Verčiau puslapius ir sustojau ties kepsniu su bulvėm ir krevetėmis su ryžiais. Kažkaip nebenoriu tos picos. Nusibodo. Vistiek "Nandos" geriausia. Ai užsisakysiu krevečių. Reikia išbandyti naujoves, niekada neprisiversdavau jų suvalgyti.
-Ką imsi?- paklausiau.
-Kažkaip niekas nedomina. Jei ką iš tavo lėkštės pavalgysiu.
-Ne ne neduosiu,- juokiuosi.
-Taip ir galvojau,- užvertė akis ir nusijuokė.
-Gal jau išsirinkote ko norėsite?- padavėja paklausė, nutraukdama mūsų skardaus juoko ansamblį.
-Krevečių su ryžiais.
-Cezario salotų ir apelsinų sulčių,- paprašė.
Abu sėdėjome ir tylėjome geras 5 minutes. Galėjau dar kart įsižiūrėt į jos veido bruožus. Pamatyti dailią šypseną ir pagauti tą  kuklų žvilgsnį, ji visada nusuka akis, kai tik mūsų akys susitinka. Dievinu šį jos bruožą. Neįmano atsižiūrėti.
-Kada tau atostogos baigias?- paklausė.
-Birželio pabaigoje. Žiūrėk bus dar taip, pasakys, kad jau birželio vidurį išvažiuojam...
-Na bet juk tu gyveni svajone, visada to troškai.
-Taip, bet labai pervargstu. Tiek keliaut... Visos laiko zonos, kol pripranti prie vienos jau reikia skristi visai į kita. Merginų klyksmai, verkimai. Kartais graudu žiūrėti. Atrodo imk ir... Ai nežinau.
-Bet tu įsivaizduok kiek vaikinų norėtų būti tavo vietoje ir gauti šitiek dėmesio,- šypsojosi ji vėl.
-Na taip. Žinai, kai atėjau į x factorių, net negalvojau, kad būsiu įžymus kaip dabar. Aišku to norėjau, bet žinai, per didelės svajonės kartais nuvilia.
-Nenoriu trukdyti, bet prašau krevetės ir cezario salotos,- paduoda lėkštes padavėja.
-Kokia maloni, ką? Sėdėčiau su drauge, tai tik prašau tas ir anas,- juokiasi.
-Tik nepradėk, kad čia dėl to, jog aš Niall,- pavartau akis.
-Bet tai tiesa. Neneik!- griežtai pareiškė.
O tos krevetės buvo tikrai skanios. Ir vėl girdžiu tą erzinantį telefono skambutį.
-Klausau,- atsiliepiu.
-Labas, žiūrėk atėjo į pašto dėžutę tavo lėktuvo bilietas nenori važiuot ir pasiimt?- paklausė Liam.
-Aha, tai aš šiandien vakare ir atvažiuosiu pas tave.
-Tai gerai, lauksiu. O ką ten Louis apie laikraštį rašė? Paaiškink.
-O jis neparašė?- paklausiau.
-Ei nu, pasakok.
-Žodžiu mes su Bela išėjom iš Starbucks ir kažkoks paparacis mus nufotografavo apsikabinusius. Bet jos mama paprašė, kad sulietų nuotrauką, nes kitaip Belos prasidėjusiai karjerai galas.
-Mmm. Tai aš įsivaizduoju kas dedasi dabar twitteryje,- juokiasi Liam.
-Ir kas turėtų dėtis?
-Žmogau, naujienos greitai sklinda. Įvairūs trendai ir visa kita. Juk žinai kaip būna.
-Aaa. Nesvarbu...
-Tai tu grįžk šeštą gerai? Dabar keturios.
-Gerai, iki.
-Laukiu, iki.
Padėjau ragelį, padėjau pinigus ir išėjome. Jau mačiau nuliūdusį Belos veiduką.
-Jau ar ne?- paklausė.
-Taip jau. Kol grįšiu...
-Kaip nenoriu. Žinai pirmas susitikimas ir šios 2 dienos su tavim buvo pačios geriausios mano gyvenime. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad aš paprasta mergaitė gali susipažinti su tavim. Viskas buvo taip nuostabu... O dabar, net nežinau kada vėl tave pamatysiu.
-Greitai, prižadu,- apkabinau ją.
Ji prisiglaudė prie manęs ir atrodė, jog niekada nebepaleis. Ji pabučiavo mane ir nuėjo savais keliais, kadangi man visai į kitą pusę nei jai.

26

*Iš Belos pozicijos*
Žvilgtelėjau į telefoną. Jokios žinutės, o jau lygiai 11 am. Lygiai. Tikrai galvojau anksčiau atvažiuos. Toliau nuo muziejaus pamačiau iš taksi išlipantį vaikiną. Aplink nieko nebuvo, tad nuojauta neapgavo, nes priėjęs arčiau jis pradėjo mosikuoti rankomis.
-Labas,- spėjau teištarti ir jau atsiradau geriausio visatoje apkabinėjimo meistro Niall glėby.
-Sveika. Tai einam?
-Einam. Iš kur megztinį ištraukei? Ir akinius?
-Oho, pastabi tu,- juokiasi.
-Kaip nepastebėsi jeigu vakar dar buvai visai kitaip apsirengęs,- pradėjau juoktis pati.
-A gerai. Kiek tie bilietai kainuoja?
-Nežinau, nueisim ir paklausim,- nusišypsojau.
-Mums 2 bilietus,- paprašė Niall.
-Abu suaugusieji?- paklausė kasininkė.
-Taip,- choru atsakėme mudu.
-20 svarų,- atsakė kasininkė. Jau buvau besitraukianti piniginę, bet Niall sumokėjo už abu.
-Ir čia momentas, kai vėl kažkas pagalvojo, jog man šešiolika,- užvertė akis Niall.
Įėjome į vidų. Na vaizdas buvo tikrai geresnis nei įėjus į kokį savo krašto muziejų. Bet ir palyginimai nekokie. Ėjau pro visus baldus, paveikslus, medžiagas ir negalėjau atsižavėti. Visai pamiršau apie Nialler. Bet vilką mini vilkas čia. Jis prilietė mano ranką ir tik tuo metu atsitokėjau. Pasižiūrėjau į jį. Jis šypsojosi savo nuostabia šypsena ir atrodė jog tą akimirką viskas sustojo. Salėje buvo taip tylu, kad net spengė. Jis artėjo prie manęs lėtu judesiu ir karštai pabučiavo. Nesusilaikiusi pabučiavau jį atgal. Jis prisiglaudė prie manęs arčiau ir padėjo savo galvą man ant peties... Mūsų romantišką stoviniavimą pertraukė, kątik įėjusi turistų minia iš kažkokios Azijos šalies. Tad toliau žingsniavome ir pasakojau jam apie kiekvieną stilių, jo raidą ir kaip juos atskirti. Mačiau, kad jam labai įdomu nebuvo, bet ir nesitikėjau.
Muziejuje pratupėjome geras 2 valandas, kol jam parašė žinutę Louis. Jis visas paraudonavo, tad labai knietėjo ką parašė. Na nepasirodysiu mažas vaikas ir tikrai to neklausinėsiu.
-Gal jau einam? Noriu valgyt,- pasiūlė Niall.
-Aha, čia netoli yra kavinukė,- staigiu posūkiu patraukiau link durų.

25

*Iš Niall pozidijos*
Užsisakiau kambarį viešbutyje. Jau vėlu, nenorėjau žadinti Liam ir jo šeimos, be to man atrodo jau ir autobusai iki jo kaimuko nebevažinėja. Atsisėdęs į fotelį parašiau Liam, kad šiandien pabūsiu viešbutyje, nes vėlu. Belai rašiau visą naktį, kol pagaliau po dešimties žinučių sulaukiau atsakymo: "Labas, Niall. Čia Belos mama. Malonu, kad rūpiniesi ir pats, bet prašau, parašyk jai rytoj. Ir mes ir ji norim miego, o dėl nuotraukos... Ją rytoj išspausdins sulietą, tiek ir tesimatys." Akmuo nuo širdies nusirito perskaičius. Einu ir aš jau į lovą. Reikia išsimiegoti.

*Brr brr* ryte pradėjo urgzti telefonas ir išblaškė mano sapnus. Žinutė nuo Belos, kad nueičiau nusipirkti laikraštį. Geriau jau neisiu, nieko matyt nenoriu. Gaila lagamino neturiu, užsidėčiau gobtuvą ir akinius, galėčiau beveik nepastebimai grįžti į Liam namus. Reiktų pasiimti visus daiktus ir ilgesniam laikui apsistoti viešbutyje, o po poros dienų į Mullingar. Pasiilgau šeimos ir draugų... "Labas.x Nelabai gerai ten vakar išėjo. Norėčiau susitikti, nes po to skrisiu į Airiją, tad... Gal kaip nors tu pas mane ar aš pas tave. Ahh nežinau, nieko nesugalvoju..." Išsiunčiau. Gal ji ką nors sumąstys? Po kelių minučių ji atrašė: "Labas. xx žinok ir pati nežinau. Londoną pažįstu mažiau nei tu. Gal į kokį muziejų? :D na supranti, darbo diena, nemanau, kad daug žmonių rasi." O ji tikrai sumani. Atrašiau jai: "Gera idėja. Tai tu pagalvok į kokį norėtum ir susitiksim. ;)" Po 5 minučių gavau atsakymą: "Eina sau ką suradau! Mes eisim į dizaino muziejų. Shad Thames gatvėje. Man būtų įdomu tokiame apsilankyti. Tinka? :)" Dizaino muziejus? Turbūt įdomiau nei kokiame senovinių daiktų ar kitų nesąmonių muziejuje. Nors maisto muziejus būtų tobula, bet... "Tinka. :) Kada? x" Bela: "Būk ten 11 am. Lauksiu." Na ką sutarta. Einu į parduotuvę kokią, paieškosiu džemperio su gobtuvu, o tada gal į maisto parduotuvę. Pavalgysiu ir galėsiu judėti link to muziejau Sah Thames gatvėje. Apsimoviau kedus susišukavau plaukus ir pajudėjau link artimiausios geresnės rūbų parduotuvės. Gerai, kad fanių dabar nėra, nespėjo užpulti su laikraščiu. Ir radau labai neblogą vienoje mažoje parduotuvėlėje. Moteris mane atpažino ir žinojo mano vardą. Keista, kad tokio amžiaus taip pat domisi mūsų grupe ar bent jau žino kas mes. Ji pasiūlė mėlyną megztinį, paskutinį. Kuris buvo kaip tik man. Užmačiau wayfarer'ius. Gal ir neprošal būtų akiniai, kad kuo mažiau mane matytų viešumoje. Apsipirkęs nugrybavau link "Supermarket" nusipirkau kolos ir šaldytą picą.

Pavalgęs pažiūrėjau į laikrodį. Rodė 20 minučių po 10. Įsijungiau internetą ir susiradau Britanijos taksi numerius. Iki tos gatvės man kaip tik apie 30 minučių kelio. Bežvilgčiojant pro langą, kol atvažiuos taksi nužiūrinėjau visus priešais mane esančius buto langus. Ir ten buvo viena directioner'ė kuri pastebėjo mane. Nežinau ar nufotgrafavo ar ne, bet greitai užsklendžiau užuolaidas ir išėjau į gatvę. Taksi jau laukė manęs.
-Į Shad Thames  gatvę,- pratariau ir pajudėjome link sankryžos.

x

Augustė vėl jūsų atsiprašo, kadangi durnos mokytojos nori knygas pabaigti ir namų darbų prikrauna, o dar pratybos, kontrai... Dailės peržiūra. Žodžiu darbais užsivertus, neturiu laiko pakurt. Tad pasižadu jums nuo birželio kurti vos ne kiekvieną dieną. :)
Btw ačiū jums už 1k peržiūrų. It means a lot for me. :* Jūs labai labai labai fainos, šypsena buvo iki ausų, kai 1000 pamačiau. :D
Esu užmačius keletą "nepatinka", tad parašykit po dalimi, kas nepatiko, visada atsižvelgsiu į tai ir pasitaisysiu, be kritikos yra negerai gyventi, be liaupsių taipogi. :D
O čia nepagailėkite 9 minučių ir pasižiūrėkite, susigraudinau truputį. :")

24

*Iš Belos pozicijos*
O dieve... Mama mane užmuš. Naujoji dizainerė pradėjo po truputį kilti karjeros laipatais ir rytoj  sulauks skandalo. Ir ne su šiaip kokiu vaikinu. O su Niall Horan iš One Direction. Kitaip jokio triukšmo ir nebūtų kilę jei ne jis. Reikėjo jam mane pabučiuoti. Bent būtų apsižiūrėjęs prieš ką bučiuoja... Niall, Niall... Pagaliau parsiradau į viešbutį. Kai viešbučio padėjejas mane pamatė ir paklausė, kodėl aš apsipylusi ašaromis tik tada supratau, jog verkiau. Pati to net nejutau. Bėgau ir galvojau kas bus rytoj. Keliais angliškais žodžiais jam paaiškinau, jog kažkas įkrito į akį ir nieko baisaus. Įsiveržiau į savo numerį. Mama iškart pastebėjo, kad kažkas ne taip.
-Brangute, kas nutiko?
-Maaaam,- puoliau jai į glėbį,- buvome su Niall susitikime ir jis pabučiavo mane, ir tada mus nufotografavo kažkas... Tik atvykau ir jau skandalas. Mane užsivaikys directioners su šakutėmis ir ta ponia iš "Vogue" susidarys blogą nuomonę apie mane.
-Bela. Bela. Bela,- kartojo ji, kol atsipeikėjo,- tai tikrai nepergeriausias tavo poelgis. Bet manau būna baisiau. Tikiuosi supras ji ir visi kiti. Na gal neišpūs niekas didelio burbulo, ką?
-Neišpūs? Iš tokių nesąmonių dar ir ne tokių išpučia...
-Melskis, kad bent nuotrauka būtų susiliejusi,- šyptelėjo man ir nuvalė kelias ašaras nuriedėjusias iki skruosto.
-Kad ir... Svarbiausia, kad nieks neįtartų, jog tai aš. Juk žmonių aplink kažkiek irgi buvo.
-Baik. Viskas gerai bus. Nesureikšmink. Jei 1D fanių nebuvo reiškia viskas bus ne taip blogai.
-O jei buvo??? Ką gali žinoti. Gal kur nors pasislėpusios po kokiu krūmu jos viską matė. Gal kiti žmonės domisi šia grupe. Nelaukiu rytojaus. Taip nelaukiu...
Mama kietai mane apkabino ir paguodė. Net nepajutau kaip užmigau ant sofos. Ten mane mama ir paliko visam likusiam vakarui, kol pati kiek girdėjau per miegus, su kažkuo kalbėjosi telefonu. Padėdavo ragelį ir vėl skambindavo.

Kitą rytą atsikėliau su skaudančia galva. Nežinau kodėl, bet ji labai smarkiai skaudėjo. Turbūt per daug jaudinausi. Pusryčiai jau garavo ant staliuko. Pramerkiau akis. Mama šypsojosi ir metė man į galvą šios dienos laikraštį.
-"Nepažįstamoji bučiuoja Niall. Nauja mergina ar tik fanių erzinimas?"- pasakė mama tuo pat metu kai skaičiau antraštę.
-Visai neblogai,- nusišypsojau,- nei plaukų spalva, nei veidas matos.
-Spėk kas visą naktį dirbo prie telefono?
-Rimtai? Kas čia buvo? Kaip?- klausinėjau susidomėjusi.
-Skambinėjau visiems laikraščiams kol pagaliau prisikasiau. Ir susitarėm, dėl susieliejusios nuotraukos. Pervedžiau truputį pinigų, kadangi nenorėjau mokėti labai daug, tad jie ją tik suliejo. Bent tiek gerai ką?
-Šis rytas vis dėl to netoks jau ir blogas,- apkabinau savo didvyrę ir pakštelėjau į žandą,- ačiūūū.
-Niall parašyk, kad laikraštį nusipikrtų ir nesijaudintų. Daug jis ten žinučių vakar prirašė,- juokiasi ji.
-Ei negražu landžioti po žinutes. Tai asmeniška.
-Atsiprašau, tenorėjau pasakyti tam įkyriam žmogučiui, kad nustotų rašinėti ir leistų man ir tau pamiegoti,- numetė ji šelmišką šypseną.
Perskaičiau sms. Netgi dešimt vien nuo Niall. Ir viena Džesės. Pamiršau jai paskambint... Atrašiau Niall, jog viskas visai neblogai susiklostė bent mano pusėje. Ir paskambinau Džesei.
-Atsiprašau, kad...-pertraukė ji mane.
-Bela, pagaliau. Ačiū. Man kažkas negerai. Pykstuosi su savimi tėvais, Edvardu. Visu pasauliu.
-Kodėl? Kas nutiko? Pasispasakok.
-Na nežinau. Susinervinau per daug. Nerimavau. Per daug svarbiai į viską žiūrėjau...
-Į ką? Gali nenutilti? Labai nepatogu tave už liežuvio 'traukti',- susierzinus pasakiau.
-Varžybos, Harry, Edvardas.
-Em varžybas padedam į šalį kol kas. Aiškini kas čia per trikampis iš dviejų kampų?
-Nebesuprantu ar tikrai myliu Edvardą. Vakar pamačiusi tas foto iš Australijos, kur jis... Toooooks...
-Nu koks? Ir kas? Harry ar ne? Koks jis? Sakyk, nemalk čia Džes!
-Seksualus. O dieve... Ar tu matei tuos raumenukus, visus tuos bicepsus, tricepsus ir dar bala žino kokias raumenų dalis.
-Ir vien dėl to, kad tu susilydei, pradėjai abejoti ar myli Edvardą? Juokauji?
-Ne vien dėl to...
-Dėl ko?
-Tiesiog prasidėjo kažkokia nesutarimų virtinė.
-Ei angelėli, nesisielvartauk. Manau tu tik pervargai. Juk tiek daug įvykių per vieną savaitę. Pasakyk Edvardui, kad ne tu, o aš noriu, kad pasilaikytumėte vienas nuo kito atokiau, jog tu pervargusi po virtinės įvykių ir po savaitės vėl susitikit.
-Hmm na gal. Turbūt dar tas stresas, jog ilgai ruošėmės rungtynėms ir nieko. Turbūt per daug. Užtenka tada apie mane, kaip tau sekasi?
-Neskaitant vos nekilusio skandalo, kaip per sviestą!
-Ūūū, kas čia per skandalai?- taip ir galvojau, kad Džesė susidomės tuo.
-Žodžiu, buvome Starbucks su Niall ir ja norėjom skirtis, bet jis staiga mane pabučiavo ir kažkas mus nufotografavo...- ji neleido vėl man pabaigti.
-Kąąąąą? O dieve dieve dieve. Čia ką rimtai? Nemeluoji?- pasipylė klausimų lavina.
-Gal pabaigt leisi?- pradėjau juoktis.
-Na tęsk tęsk.
-Tai va ir mama perskambino visus laikraščius ir susitarė, jog nuotrauką sulietų mano labui. Pirmosios dienos, o aš jau būčiau su skandalu.
-Oi vaikyti... Džiaukis, kad tavo mamukas gerai moka reikalus tvarkyt ir tave prastumt,- juokiasi Džesė.
-Galvoji nesidžiaugiu? Aš jau galvojau būsiu susikirtus visą savo karjerą jos pradžioje,- pradėjau juoktis, nors tai ir nebuvo visiškai juokinga.
"Nešk sėdynę į valgomajį" girdžiu iš telefono ragelio.
-Aš jau turiu eiti, iki. Myliu, bučiuoju ir pasiilgau.
-Mua, mua Džes,- siunčiu jai oro bučinukus,- iki.

23

*Iš Niall pozicijos*
Ieškojau kur Bela. Staiga pamačiau ją. Pamojavau. Ji atgal. Pradėjau eiti link jos. Ji net žingsnį pagreitino. Mačiau vis platėjančią jos šypseną. Nuostabu ją tokią matyti.
-Sveika,- ištariau.
-Labas,- tai pasakius ji mane apkabino,- negaliu susilaikyti neapkabinus, atsiprašau.
-Aš irgi tavęs pasiilgau,- pasakiau besijuokiant.
-Kaip miela. Tai užsukam į Starbucks?
-Užsukam,- atsitokėjęs pasakiau, kai ji jau manęs nebelaikė savo glėby.
Įėjome į "Starbucks" ir užsisakėme kavos. Truputį palaukėme ir ji jau stovėjo garuojanti ant mūsų staliuko.
-Tikiuosi neišpūs niekas didelio burbulo iš mūsų susitikimo. Vistiek pamatysi, bus kad kas nufotografuos mudu,- tariau.
-Žinau. Na nufotografuos tai nufotografuos, ka bepadarysi. Tu gi žvaigždė,- ir ji mirktelėjo man.
-Bet vistiek visos fanės norės sužinoti kas ta graži panelė prie manęs. Baisu bus 'mentions' atsidaryti,- pradėjau juoktis.
-Ai baik. Nesu tokia graži. Na protingos tiek nesureikšmins tikiuosi ir neieškos manęs po visą Londoną norėdamos mane nušauti su durų rankena.
-Nesi tokia graži? Tave pamatęs aš... aš pasikeičiu. Tiesiog jaučiu kaip visas virpu. Niekad taip nebūna,- gal ir per daug pasakiau kaip per antrąjį pasimatymą.
-Niall... tu tuoj mane sugraudinsi ir pradėsiu piltis ašaromis. Nepasakok man tokių širdžiai mielų dalykėlių,- mačiau kaip jos šypsena padidėjo iki maksimumo.
-Gerai aš baigiu ir taip per daug pasakiau manyčiau.
Kalbėjomes ligi Saulė nusileido už horizonto. Pirmą kartą išgirdau ją taip ilgai ir nuoširdžiai besijuokiančią iš mano nesąmonių. Tai pati nuostabiausia muzika mano ausims po tikros muzikos. Laikrodis rodo 8 pm. Jai jau reikia eiti. Nenorėjau jos palikti. Labai norėjau, jog ji šiąnakt pabūtų su manimi. Bet rytoj ji turi būti vėl toje "Vogue" studijoje, kadangi ji kylanti dizainerė, reikia jos interviu ir visų kitokių dalykų.
-Bent iki viešbučio tada leisk palydėti,- pasiūliau.
-Niall... Tu nesupratėli. Gi tas viešbutis prabangus, sukiojasi daug įžimybių. Kur įžimybės ten ir fotografų blykstės. Prisidarysi bėdos per mane.
-Prašau!- paėmiau ją už rankos.
-Ne, kad ir kaip norėčiau, bet tu negali,- ji mane apkabino ir pradėjo eiti.
-Palauk,- sustabdžiau ją ir pabučiavau. Nežinau kas man užėjo. Nesusilaikiau. Ji mane užbūrė.
*Blykst* ir dabar supratau, kad man galas. Kątik kažkoks suknistas paparacis mus nufotografavo. Rytoj antraštės: "Kas ta mergina bučiavusi Niall?" arba: "Niall naujoji mergina" vis dėl to peržengiau ribas.
-O ne... Iki Niall,- ji pradėjo eiti paspartinusi žingsnį. Na turbūt taip geriau. Nebesivijau jos... Kur po galais tas žurnaliūga? Gal pavyks susitarti, bet abejoju...

22

KITĄ DIENĄ


*Iš Belos pozicijos*
Fotosesija baigsis už gero pusvalandžio, tad rašau Niall žinutę: "Labas, už pusvalandžio baigiu šį pragarišką darbą, susitiksime kur?" *Potato* neilgai trukus girdžiu rėkiant telefoną. Niall atrašė: "Gerai, bet tu neskubėk, ilgas kelias nuo Holmes Chapel iki Londono. O aš maunuos batus ir važiuoju. :)" Visai jau... Važiuoja ir net nežino kur. "Ei o tai kur susitinkam? :O" Atsakymo laukiau geras penkias minutes, kol galiausiai jis atrašė: "Tai gal centre prie Starbucks? Ilgai galvojau kur ir manau čia geriausia vieta." Dar ir kaip ilgai tu galvojai... Išsiunčiu sms: "Gerai, lauk manęs apie 6 pm. x" Nusišypsojau į telefono ekraną ir toliau sau švytinčiu veidu žiūrėjau kaip vyksta fotosesija.
*Potato* po pusvalandžio pasigirsta mano telefono garsai. O jau turbūt Niall pasigedo manęs. Beismaudama striukę pagalvojau. Išsitraukusi telefoną pamačiau jog jau 3 sms... 2 nuo Niall, 1 nuo Džesės. Niall per klaidą išsiuntė man dvi visiškai identiškas žinutes, jog po 10 minučių bus vietoje. Cha, aš po maždaug tiek pat laiko irgi būsiu ten. O Džesės: "Kątik supratau, kaip man tavęs trūksta... Kai būsi laisva paskambink. Niekada dar nesijaučiau taip kaip dabar. Net Edvardo rūpestis nepadeda. Nežinau kodėl, bet man tavęs reikia. LABAI. Myliu myliu. Man nurovė stogą nuo to pamišimo kaip noriu pakalbėt su tavim. Aš rimtai. Po koncerto aš negalėjau suprasti vieno dalyko. Kaip aš galėjau gyventi visus tuos mėnesus be tavęs??? Paskambink kai būsi laisva. Maldauju. xx" Einu visa susigraudinusi... Džesei rimtai nurovė stogą. Gal į galvą iš kamuolio gavo per tinklinio varžybas. Kokia stipri estė turbūt kai smogė padavimą... Taip eidama prie "Starbucks" jau matau tą šaunuolį belūkuriuojantį ir vis besidairantį į šalis. Pamatęs mane pradėjo šypsotis ir pamojavo man. Aš atgal. Jis pajudėjo link manęs, o aš pagreitinau žingsnį.

21

*Iš Niall pozicijos*
Atvažiavome pas Liam. Jo šeima tikrai nuostabi. Net pats susigraudinau ir netrukus apsipyliau ašaromis. Kalbėjomės su jo sesėmis. O jos man primena Liam. Viskuo. Nuo charakterio iki veido bruožų. Liam rytoj važiuos pas Daniellę, tad aš galėsiu pajudėti į Londoną. Aišku jei Bela galės susitikti. Reikia parašyti jai. "Labas, jau atskridot?" Gerai reikia kantriai laukti atsakymo, nes turbūt dar nebus nusileidus. *Brr brr* o ji greita. "Aha mes jau čia :)" O taip! "Norėtum susitikti rytoj? Man reikia pamatyti tavo šypseną. x" Ne nu kaip lėkštai... Bet rimtai man reikia ją pamatyti. Net už Harry gražesnė. "Aww, mano pavargusiame veide sugebėjai išspausti milžinišką šypseną. xx" Gerai reiškia visai neblogai čia parašiau jai. Pradėjau rašyti sms: "Nori rytoj susitikti?" tikiuosi galės... "Arba anksti ryte, arba vakare. Man modelį reikės aprenginėt visą dieną..." Nevažinėja autobusai gi anksti tiek kiek praeitą kartą, kad kai susitikę buvom. Ai tiks vakaras. Pasivaikščiosim nuošaliais takeliais ir bus gerai, gal niekas neužmatys. Tad rašau jai: "Tai tada vakare. Parašyk, kai jau po truputį baiginėsi, nes man dar nusigauti iki Londono reikia nuo Liam namų. :)" Ir gavau atsakymą: "Gerai, susirašysim rytoj, aš einu pamiegosiu. Saldžių. xoxo" Taip anksti? Ai gi jai daug darbo rytoj. "Labanakt. xx" O jei rimtai kiek valandų? Dar telefono laiko nenusistačiau. Nuėjau į virtuvę. Rodė 8 pm. Reikia Liam pasiūlyti įsijungti kokį filmą. Senai bekiurksojau prie televizoriaus ekrano...

20

*Iš Belos pozicijos*
Londonas. UK sostinė. Mintis apie šį miestą tik viena: Svajonių miestas nieko daugiau. Su mama važiuojame tiesiai į žurnalo biurą. Tarsimės ir visa kita. Sakė ims interviu iš manęs. Kinkos dreba vien tik pagalvojus. Ko paklaus, ką reikės atsakyt. Jau rytoj atsakinėsiu į klausimus... Poryt fotosesija. Hmm tikiuosi modeliui patiks rūbai. Vėliau važiavome į viešbutį "The Trafalgar". Išvydus jį, apšalau. Pirmą kartą gyvenime gyvensiu penkių žvaigždučių viešbutyje, pačiame Londono centre. Išlipus iš automobilio viešbutis atrodė dar didingesnis. Nuėjome į registratūrą. Susipažinome su personalu, kuris nuvedė mus į kambarį. Vidus neapsakomas. Viskas blizga švara. Kvepia prabangiais kvapais. Visi itin paslaugūs ir eleganiški, o aš viena kaip iš kaimo vidurio su džinsais ir kedais. Net mama padoriau atrodė už mane šiuo metu, kuri taip pat mėgsta tokį stiliuką. Atsiguliau į lovą. Pasijutau jog aš rojuje. Minkšta, patogu, šilta, tobula... Kaži ką dabar veikia Nialler?

19

KITĄ DIENĄ


 *Iš One Direction pozicijos*
Skrendame lėktuvu. Niall žiūri pro langelį, gaudydamas paskutinius vaizdus iš šios įstabios šalelės. Kiti pokštauja ir leidžia laiką.
-Eeeei, svajonių berniuk, 1D kviečia,- pamosikavo ranka Liam Niall'ui prieš veidą.
-Aha, ką nori?- atsiliepė Niall.
-Nori?- parodė Liam į sumuštinį.
-Duokš, mielai ką sukirsčiau,- nusišypsojo Niall.
-Taip ir žinojau. Tai plačiau gal nupasakok, kaip sekėsi jums?- įsiterpė Lou.
-Nėra žodžių nupasakoti. Ji nuostabi mergina. Neieškanti žodžio kišenėje, protinga, mielo veido, linksma. Tokia kokios ieškojau jau ilgą laiką...
-Ūūū meilė iš... trečio žvilgsnio,- kiek pagalvojęs ištarė Louis.
-Kai būsim UK, būtinai su ja vėl susitiksiu.
-Ai tai ji irgi ten greit bus ane?- pasiteiravo Harry.
-Aha. Labai gerai įvykiai susiklostė. Galėsim ne vieną ir ne du sykius pasimatyti.
-Ėėė tyliau, stengiuos užmigti,- pratarė mieguistas Zayn.
-Tylim,- perbraukė pro Zayn plaukus Liam.
Šis susinervino ir pasitaisęs šukuoseną nusisuko lango pusėn. Jie pašnibždomis šnekučiavosi apie Belą. Po to apie turą ir visus kitus dalykus. Lėktuvas nusileido.
-Pagaliau,- atsibudęs Zayn tarė.
-Tu miegojai ir dar sakai, kad pagaliau? Keistas tu,- pasakė Harry.
-Tai, kad Saulė spigino, negalėjau ramiai pamiegoti.
-Tam buvo kita pusė.
-Tai Liam būtų nesąmonių pridirbęs su manimi.
-Nebūčiau. Nebijok tik,- juokiasi Liam.
Įėję į oro uostą pamatė daugybę fanių. Su keliomis nusifotografavo, pasirašė, pakalbėjo ir visa kita. Pasiėmę lagaminus įsėdo į mašiną ir visus nuvežė į namus. Kadangi Niall labai knietėjo susitikti su Bela jis važiavo pas Liam. Kad ir kaip toli nuo Londono Niall galvojo suvažinėti įmanoma juk ne šiaip sau pasilieka. Taip po truputį jų vis mažėjo mašinoje. Niall su Liam išlipo Holmes Chapel tiesiai prie Liam namų. Abu nuėjo pas jo šeimą. Apsikabino, verkė, ilgai kalbėjosi. O po to krito į lovą.

18

 *Iš Belos pozicijos*
*You're insecure don't* suskambo telefonas ir net nepažiūrėjus kas skambina atsiliepiau.
-Labas,- pasigirdo pažįstamas balsas.
-Niall?
-Aha. Mes rytoj taip pat būsime UK. Norėsi susitikti kokią popietę?
-O!- teištariau iš nuostabos,- būtinai.
-Na tada puiku. Dar susirašysim. O aš jau lekiu paskui vaikinus. Iki,- greitai suburbėjo Niall.
-Sėkmės,- tariau ir padėjau ragelį.
Hmm kaži mano Džesė jau grįžo namo? Skambinu tai panelytei. Nieks nekelia ragelio. Po penkių minučių ji man paskambina atgal.
-Sveeeeeika!- užrėkiau,- pasiilgau tavęs, Saulyt.
-Labas, ir aš,- be nuotaikos atsakė.
-Kur nuotaikos? Kaip varžybos?
-Tas ir yra blogiausia...
-Kaaaas?- susirūpinau.
-Pavargau tai žiauriai. Nes estės yra galiūnės kažkokios. Nesugebėjom mes jų įveikti. Jų reakcija į kamuolį žaibiška, o smūgiai... Viena man mėlynę įmūrijo kojon,- girdėjau pyktį jos balse.
-Vargše tu mano... Žinai, žiauru, bet viskas taip greitai susiklostė... Rytoj aš jau būsiu UK. "Vogue" fotosesija, rūbai. Esu laiminga, bet kartu ir ne.
-O sveikinu, o kodėl nelaiminga? Dieve, gi svajonė tavo.
-Ai visų pirma apleisti mokslai, antra - tu. Nebesusitiksim. Manau dabar rimtai apleisime savo draugystę...
-Ilgam tu ten???- išgąstį buvo galima išgirsti jos balse.
-Na, kiek supratau, mėnesiui, o jei bus super duper minčių audra sukurti ką nors naujo, ir jei tiems stilistams tai patiks pasiliksiu ilgiau.
-Bent su Niall turėsi proga labiau susibendraut,- nusijuokė.
-Aha turėsiu,- neslėpiau džiugesio,- bet mokslaaaai. 12 klasė, baigiamieji, o manęs nebus. Manau neverta juos laikyt iš vis. Geriau pabėgt nuo jų. Nes žinai visos tos temos, kartojimai. Nespėsiu. Gal išsisuksiu. Visvien ne man socialiniai ar teisiniai mokslai.
-Pastebėjau,- juokiasi ji,- man turėtų pasisekti. Vistiek tėvai išaiškina man visas tas nesąmones. Bet aš jau gal bėgu lovytėn. Pavargau, nusilpau ir nebenoriu gyventi šią akimirką. Paskambinsi kai būsi Londone.
-Saldžių, pupa.
-Geros kelionės, žirniuk,- nusiuntė ji man oro bučkį telefonu ir padėjo ragelį.
Daiktus susidėjau. Liko dar laiko. Einu susitvarkysiu tašę, pasigaminsiu pavalgyti, pabendrausiu su mama. Pasitarsime dėl visko. Laikas greičiau prabėgs.

17

 *Iš Niall pozicijos*
Lydėjau ją žvilgsniu iki tol kol ji jau buvo prie savo namo įėjimo. Pamojavau jai ir žingsniavau link viešbučio. Parašiau Harry'ui ką jie veikia. Gavau atsakymą, jog kątik atsikėlė ir dabar pusryčiauja. Pasiteiravo kur aš. Šiuo metu net nežinojau kur aš. Tiesiog ėjau taku, kuriuo ėjome su Bela. Atrašiau, jog einu link viešbučio. Visą kelią link jo galvojau apie Belą. Ta mergina gali pavergti širdį per pusvalandį. Priėjau "Senąjį" parką. Taip vis dėl to nenukrypau ten kur nereikia. Tipenau link viešbučio. Pagaliau aš čia. Vaikinai pasakė, kad jau rytoj išskrendame. Tad per šiandien reikia susikrauti visus daiktus. Gaila, tik to, jog aš išskrendu šiame mieste, o ne ten kur ir Bela. Galėčiau jai iš paskos sekti, kad ir į kitą pasaulio kraštą, bet pareiga yra pareiga ir turiu skristi UK. Vis kankina ta mintis, kad mes tik šiandien taip normaliai pabendravome daugiau negu pusvalandį, o aš ją jau įsimylėjau... Bent jau taip manau.

16

 *Iš Belos pozicijos*
Atsigėriau iš Niall rankų paimtą kavos puodelį... Kava tikrai nenustebino. Matosi, kad iš degalinės. Bet kavą paskanino nuostabios Niall akys, kurias mačiau pro puodelio kraštą. Atidaviau jam jo puodelį, o jis atsakė:
-Taip godžiai geri,- nusijuokė,- išgerk visą jei nori. Aš geriau pasigrožėsiu tavosiomis akimis.
Vos nepaleidau puodelio iš rankų. Čia aš jo akimis žaviuosi. Atsisakiau. Nenorėjau, kaip pats sakė godi pasirodyti.
-Ne ačiū. Man užtenka,- nusišypsojau.
-Na gerai. Papasakok man apie save. Noriu geriau tave pažinti.
-Ir ką tau papasakoti? Aš tik pilka pelytė. Mano didžiausia aistra kurti drabužius. Visada randu idėjų ir jas po truputį įgyvendinu. Neseniai sužinojau jog "Vogue" darys fotosesiją su viena iš kolekcijų, jei jas taip galima vadinti.
-O tavo mama mačiau buvo ten ankščiau viena iš žurnalisčių?
-Taip... Bet džiaugiuosi jog ji ten nebedirba.
-Ir kodėl? Juk geras darbas.
-Na supranti, mano tėtis būtent dėl šios priežasties jog ji užimta ir visa kita susirado kitą, nes mama neskyrė dėmėsio nei man, nei jam. Darbas buvo jai viskas. O skyrybos ją visiškai pakeitė. Mes ilgai kalbėjomės apie jos užimtumą. Kaip mane tai skaudindavo, kad ji niekur negali nueiti su manimi. Tuo labiau į mokyklos susirinkimus. Dabar ji geriausia mama kokią galiu turėti. Visada atras laiko man.
-Suspaudė širdį...
-Neturėtų.
-Kodėl taip manai?- susirūpino.
-Tiesiog juk panašus likimas ištiko ir tavo šeimą, nėra ko gailėti.
-Bet aš turiu vyresnį brolį, turiu petį, o tu vienturtė. Tai viską keičia.
-Na tarkim. Keičiam temą?- pasiūliau.
-Tarkim keičiam,- nusišypsojo.
-Tarkim kodėl aš?
-Užbūrei mane. Tiesiog pamatęs tave fanų video nustebau, jog čia gryna tobulybė. Šitoj mažoj šalelėj.
-Niall'ai...,-jaučiau kaip raudonis išpylė mano veidą.
-Taip?- jis truputį prisiartino prie manęs ir uždėjo ranką ant manosios.
-Emm, ką čia darai?- nusijuokiau ir pasigailėjau. Sugadinau tikrai labai romantišką akimirką.
-Tavo rankos šaltos,- kreipia temą jis.
-Žinau. Vis dėl to per plonai apsirengiau.
-Sušildyt?- paklausė ir šypsosi šelmiška šypsena.
-Neprieštaraučiau,- nežinau kodėl, bet tai pasakiusi pradėjau labai stipriai juoktis.
-Šilčiau?
-Maloniausias jausmas pasaulyje,- jaučiau kaip šiluma eina mano kūnu ir buvau tikroje euforijoje. Nebūčiau pagalvojus, jog pats Niall mane apkabins. Jausmas buvo lyg būčiau devintame danguje.
-Žinok man irgi maloniausias. Dar neesu tokios gražios merginos apgaubęs savo rankomis.
-O tu toks mielas. Neesu girdėjus gražesnių žodžių,- tirpstanti jo rankose ištariau.
-Neesi? Manau tokia kaip tu neatsigina vaikinų ir jų gyrimų.
-Nemanyk. Už mane čia, šimtai geresnių. Tik kažkodėl pasirinkai mane. O aš tik pilka mergina.
-Tu? Tu žavinga! Tiesiog užbūrei savo akimis, kaštoniniais plaukais ir šiuo įstabiu veideliu.
-Aww, Niall, nenorėk, kad praskysčiau.
-Kodėl turėtum?- truputį atleidęs mane paklausė.
-Nes... Tu svajonių vaikinas. Visa eilė merginų nusidriektų norinčių, kad joms nutiktų kas nors panašaus, kas dabar vyksta man.
-Aš svajonių? Visa eilė? Juokauji?- jo veidas persikreipė kitokia šypsena.
-Ne. Jei ne tu šioje grupėje turbūt daugiau nieko ir nežinočiau tik WMYB ir 1T.
-Kodėl?- susidomėjo blondinas.
-Nes išvydau tave. Tavo auksinius plaukus, žydras akis... Viso šito ieškojau gana ilgai. Ir tik pamačius "What Make You Beautiful" klipą suradau tai ko ieškojau. Ir iki pat dabar netikiu, jog kalbu su tavim.
-Priverti raudonuoti mane...
Suskambo telefono skambutis. Kuris mane suglumino. Turbūt kelias sekundes nejaučiau jog tai manasis. Atsiliepusi išgirdau mamos balsą. Jis buvo visas perpildytas džiaugsmu. Kalba ėjo apie "Vogue". Rytoj būsiu UK. RYTOJ. Mano širdis tuoj neatlaikys visų šių įvykių. Arba nualpsiu, arba gulėsiu renimacijoje. Šiandien vakare išskrendu. Daiktus reikės susidėti kuo anksčiau. Kalbamės penkias minutes, kokia mama laiminga dėl mano sėkmės. O mano šypsena vis labiau ir labiau didėja.
-Apie ką kalbėjot?- iškart paklausė airis.
-Apie "Vogue"!!!- užrėkiau,- nuostabu. Tiek daug įvyko per šią savaitę.
-Sveikinu,- šypsosi jis savo nuostabia šypsena.
-Dėkui,- vėl pasigirsta skambutis. Vėl mama. Po kelių valandų pasirodo jau turiu stovėti prie autobusų stoties susikrovusi visą mantą. Nes važiuojame tiesiu taikiniu į oro uostą, kuris nuo mano miesto nutolęs penkių valandų atstumu. Nesuprantu nebūtų patogiau skristi tiesiai iš čia? Bet tik tiek jog bilietus užsakė ten, o ne čia... Ji pasakė, kad 7 am jau būčiau namuose. Taip greit. Kodėėėėl?
-Ech 7 am privalau judėti namų link...
-Tai nieko tokio, juk ir aš jau turėčiau būti viešbutyje,- nuliūdęs tarė Niall.
-Jau 6:30... Tai gal judam po truputį?
-Ai palydėsiu tave,- jis perbraukė savo plaukus ir atsistojo.
-Tu jau poryt taip pat būsi UK, jei neklystu?
-Taip. Grįšim namo. Turėsim atostogų. Žadu ir į Airiją važiuoti pas šeimą.
-Žinai aš ten būsiu savaitę, o gal dvi...
-Tai susirašysim gal turėsime progą susitikti,- nutraukęs mane pasakė.
-Norėjau tai pasiūlyt,- nusijuokiau.
Priėjome mano namus bekalbėdami apie susitikimą kitą savaitę. Abu stovėjome ir nenorėjome išsiskirti. Bent jau taip maniau iš jo elgesio. Jis apkabino mane ir palinkėjo sėkmės. Aš jam irgi palinkėjau. Apsisukau. Nenorėjau su juo skirtis, bet reikėjo. Pradėjau žingsniuoti. Atsisukau atgal. Nustebau, bet Niall dar stovėjo ir žiūrėjo į mane. Aš nusišypsojau jam. Jis man pamojavo ir užsuko už namo krašto. Grįžusi namo pamačiau mamą visą švytinčią. Ji labai džiaugėsi.
-Ei, o kas tas vaikinukas?- pasirodo mama mane matė.
-Kąąą? Kaip tu matei?
-Pro langą žiopsojau, kvailute.
-Čia gi Niall, tas vaikinas iš One Direction.
-Ooo tai čia tas. Bela, kaip susipažinai?- mama pradėjo juoktis.
-Kaip? Ai čia per pasirašinėjimą,- visa išraudonavau, nes šito įvykio jai nepasakojau.
-Tai kažkas nuslėpė kažką nuo manęs. Ak tu, Šelme! Visada, kai ką nors nuslepi aš sužinau jau po kelių dienų,- pradėjo isteriškai juoktis.
-Mama, baik. Negėdink manęs,- pati pradėjau juoktis.
-O tai jie kiek žinau irgi į UK grįžta ką?
-Grįžta,- šypsojausi kaip koks troll'is.
-Taaaaai?- nutęsė mama.
-Kaaaas?- paerzinau mamą.
-Gal ką tarėtės?
-Mhm. Jis nuostabus. Galvojau, kad bus visai kitoks. Truputį sužvaigždėjęs, bet jis labai paprastai elgėsi. Kaip bendraučiau su paprastu vaikinu,- nesusitvardžiusi pradėjau lieti savo įspūdžius,- ir jis toks, toks kokio visad ieškojau. Mama, aš nežinau ar tai įmanoma, bet aš jį dar labiau įsimylėjau. Tada tai buvo tiesiog... Pati žinai.
-O dabar per gerą pusvalandį įsimylėjai taip kaip reikalas?- juokiasi ta moteriškė.
-Keista, bet... Nemoku tau išaiškinti viso to ką aš jaučiu. Tai reikia patirti.
-Manau kažkiek galiu tave suprasti,- mirktelėjo ji.
-Tai gerai bent, kad nemanai, jog aš kokia beprotė.
-Ir niekada nemaniau. Pati buvau pametus galvą dėl vienos grupės jaunystėje. Viskas gerai. O dabar bėk krautis daiktus ir nepamiršk visų savo modelių,- paragino.
Nupėdinau į savo kambarį tvarkytis.

x

Noriu labai padėkoti savo 4 sekėjams. :))* Miela, kad per 2 savaites tiek sulaukiau. Taip pat, džiaugiuosiu tuo, kad tuoj pasieksiu 300 peržiūrų skaičių. Jūs faini. :D*
O šiaip šią savaitę skelbiu savo pertraukos savaite. Nes labai daug darbų susigrūdo. :// Tad naują ff dalį įkelsiu tik šeštadienį. Bet mano istorija neturi labai daug skaitytojų, jog galėčiau susilaukti labai daug kritikos dėl to ir taip pat liūdesio. Be to pastebėjau, kad labai daug merginų jas rašo, tad manau manęs, net nepasigesit. :D Tad susitiksim tik šeštadienį. Sėkmės jums. :*

15

*Iš Niall pozicijos*
-Pabudome ir kelkimes, mielasis,- girdžiu Liam balsą.
-Kąąąą? Kiek valandų?!- supratau, jog galiu būti pražiopsojęs laiką atsikelti.
-5:30. Išgirdau sms tavo tai pažadinau,-atsakė jis man.
-5:30? Juokauji?- vos neužrėkiau.
-Kas yra?- paklausė susirūpinęs Liam.
-Aš turiu lėkti į miestą. 6 am jau turiu būti prie "Senojo" parko,- greitai išrėžiau ir jau bėgau link vonios, bet Liam sustabdė ir įdavė man telefoną į rankas.
-Kas ta Bela? Čia gal ta kur twitter jos gavai?
-Taip. Susitarėm susitikti kol visi miega.
-Ne visi,- paprieštaravo.
-Nesikabinėk prie žodžių ir praleisk į vonią. Ir sutepk sumuštinių, laiko neturiu.
-Mhm...- su nusivylimo gaidele Liam nusliūkino virutvėn.
Skubiai nusiprausiau ir bėgau sumuštinių link. Greitai sukirtau ir padėkojau:
-Ačiū, bro,- nusišypsojau ir jau moviausi savo "Supra" kedus.
-Tik ačiū?- stovėjo apstulbęs Liam.
-Dėkui,- apkabinau jį. Tikiuos dabar patenkinta ši įnoringa panelė...
-Šitaip geriau. Sėkmės tau su Bela. Žiūrėk neprisidirbk,- patarė Liam.
-Aha, ate,- išlėkiau iš viešbučio.
Įsijungiau GPS susiradau tą parką. Jis netoli visai. Tfuu labai gerai už kokių penkių minučių turėčiau būti vietoje. Šiuo metu buvo 5:48, tad pilnai spėsiu ir į degalinę nueiti kavos pasiimti. Gaila taip anksti joks "Starbucks" ar kas nors kitas nedirba. Blogai miegojau. Bela galvoje buvo ne miegas. Siurbčiodamas kavutę jau buvau beveik vietoj prie parko vartelių. Ot kvailys... Ir neparašiau kurioj vietoj susitikti visai išgaravo iš galvos. Parašiau jai: "Sveika, kurioje tiksliai vietoje laukti tavęs? Aš prie vartelių." Įsidėjau telefoną į kišenę ir pamačiau paržygiuojančią princesę...
-Labas, taip ir galvojau tu būsi čia,- tarė ji nusišypsojusi nuostabia šypsena.
-Sve-eika, atrodai pritrenkiamai,- ji atrodė tiesiog nuostabiai.
-Baik. Nereikia čia lyžintis,- mačiau kaip nuraudo jos skruostai.
-Bet aš rimtai. Pamatęs tave pasirašinėjimuose galvojau jog tavo stiliukas toks sportinis, bet tai ką aš matau dabar...- visdar apstulbęs giriu ją.
-Ačiū, tu toks mielas,- nusijuokė.
-Einame prisėsti?- pasiūliau.
-Einame, beje kokią kavą geri?
-Skanią, nori paragauti?- nusijuokiau.
-Būtų garbė gerti Niall kavą.
-Garbė? Anokia garbė. Aš tik paprastas berniukas iš Mullingar.
-Tikrai paprastas,- ironiškai pasakė ji,- tu juk One Direction narys.

14

KITĄ DIENĄ


*Iš Belos pozicijos*
Suskambo žadintuvas. Staigiai atsikėliau iš lovos. Jau sapnuose sapnavau kaip mes su Niall vaikštome parke, po to prisėdame ant suoliuko ir aš galiu įsižiūrėti į jo skaisčias žydras akis. Neįsivaizduoju ką rengtis. Dieve va čia tai problema, Bela... Ankščiau tau būdavo ne taip svarbu, bet šiandien. Nors ko čia stumiu ant savęs. Čia ne šiaip susitikimas. Čia susitikimas su Nialler. Kuisiuosi savo spintoje ir radau neblogą derinuką. O jei bus šalta tai Niall mane apkabins. Gerai gerai nesvejokim. Pakentėsiu ir šaltyje. Nors saulė ir tvaiskiai šviečia pro mano langus, nemanau, kad bus itin šilta. Juk Balandžio rytas. Tad pažiūrėjau į laikrodį, kuris rodė 5:03 ir nuėjau vonios kambario link. Nusiprausiau veidą šaltu vandeniu. Tikra atgaiva. Manau suvalgysiu jogurtą ir pradėsiu rengtis. Nėra jau tiek daug laiko. Kadangi autobusai dar nevažiuoja turėsiu pėsčiomis keliauti iki "Senojo" parko. Apsimoviau baltą suknelę su juodais taškučiais, aksominį švarkelį ir nuvalkiotus pavasarinius batelius. Ne itin originalu. Bet aš sukurta kurti rūbus kitiems žmonėms, o ne sau ar tiesiog pirkti madingus rūbus. Mano laisvalaikis skirtas ne parduotuvėms. Susisukau plaukus į kuodą ir prisegiau kaspinėlį, kuris derintųsi su mano apranga. Perbraukiu lūpas blizgiu ir išeinu. Laikrodis rodė 5:30. Kol nueisiu jau bus 5:50. Mano nuostabai išėjus į kiemą buvo labai šilta. Parašiau Niall žinutę: "Labas, aš jau keliauju link parko, tikiuosi nepramiegojai? :)" Einu toliau. Galvoju ką reikės jam pasakyti, kaip su juo bendrauti, ką daryti, kaip elgtis, kaip jaustis. Vis daugiau klausimų sukasi mano galvoje... Neįsivaizduoju. Dar iki šiol mane kankina jausmas, kad čia tik nuostabus sapnas ir aš visdar neatsikėliau...

13

*Iš Niall pozicijos*
*Brr brr* sudrebėjo stalas. Mano telefonas. Nežinomas numeris. Gal tai Bela? Atsirakinu ir taip tai tikrai Belos žinutė.
Bela: Sveikas, čia Bela. Mano vienintelė directioner iš visų draugių negali su manimi eiti susitikti, tad eisiu tik aš. Kur susitiksime ir kada?
O taip ji susidomėjo mano pasiūlymu. Heh ir draugės nesives dar geriau.
Aš: Labas. Tai nieko tokio. Vietų čia nežinau. Bet gal kur nors kur mažiau žmonių. Arba gal anksti ryte kol žmonija miega ir niekas mūsų nematys? Pati supranti žurnalistai, directioners. Nenoriu bėdų. :)
Tuo labiau Paul supyks... Sunku būti žvaigžde. *Brr brr*, o atrašė.
Bela: Gerai. O kada tas anksti ryte? Be to jei nori nuošaliau tai tinka "Senasis" parkas. Ten žmonių visada būna mažiau, nes "Naujasis" parkas su daugiau pramogų ir visa kita.
Em kur tas "Senasis" parkas? Ai nesvarbu gi turiu GPS savo Blackberry'je.
Aš: Gerai man tinka. O ankstus rytas tai būtų 6 am. Tiks? Ar per anksti?
Tikiuosi jai ne per anksti, nes vėliau žmonės bunda.
Bela: Sutarta. 6 am "Senajame" parke. :)
Taaaaip!!! Kaip laukiu rytojaus. Jaučiu kaip šypsena pati keliasi ligi ausų.
Aš: Tai tada saldžių sapnų. x Aš jau einu miegoti neatsikelsiu po to. :D
Tikiuosi nenervinu jos su savo rašinėjimais...
Bela: Ir tau saldžių. Ramių blusų. x
Blusų? Tikiuosi ji juokauja. Nusijuokiau žiūrėdamas į telefono ekraną.
Aš: Blusų? Žinok nebeužmigsiu, nesakyk tik, kad Narnijos viešbučiuose ir tokių yra :O
Gerai truputį nevykusį pokštą suskėliau... Ai.
Bela: Nejuokink. :D Šiaip pasakiau. Miegok tu tik. Nebeatsikelsi po to. xoxo
Prajuokinau. Heh vis dėl to nieko tokio. Atsikelsiu tu tik nebijok.
Aš: Dėl tavęs, kad ir visą naktį nemiegočiau. Bet nebetrukdau tau. xx
Hūūū čia gražų skėliau. Bet tai juk tiesa... Mmm laukiu rytojaus. Turėtų būti nuostabus rytas.

12

*Iš Belos pozicijos*
Saulė jau buvo beveik nusileidusi, laikrodis rodė 7 pm reiškia mama greitai mane pasiims. Tad mes su Džese važiuojame į jos namus. Dar papliurpsime ir važiuosiu namo. Bet taip nesinori... Šios  dvi dienos buvo geriausios mano gyvenime. Tikrai nežadu jų pamiršti. NIEKADA. Net tada kai nebeliks One Direction grupės, kai jie išsiskirs. Baisu, bet... Kiekvienai grupei ateina ši diena. Net tada, kai jau būsiu pensininkė aš visa tai prisiminsiu aš žinau. Nes juk kai sužinojau, kad jie atvažiuoja man trūko oro, negalėjau patikėti, kad tai tiesa. Verkiau, rėkiau, bėgiojau ratais kambaryje, norėjau į kažką daužtis, bėgau pas mamą ir prašiau jos išleisti į koncertą.
Įėjome pas Džesę. Kėlėme nuotraukas į jos kompiuterį. Ir visas peržiūrėjome. Vienas žodis: tobula. Niekada nebuvau fotogeniška. Bet ta nesuvaidinta šypsena mano veide ir spindinčios akys iš džiaugsmo padarė savo. Tokia graži dar nebuvau buvus. Iš tiesų tai pirma fotosesija dėl kurios džiaugiuosi.
*You're insecure don't know what for* pasigirsta iš mano telefono, turbūt mama. Taaaip...
-Labas, mamyte,- su džiaugsmu ištariau.
-Už kelių minučių būsiu prie,-padėjo ragelį.
Nesupratau šito. Na bet manau norėjo pasakyti jog prie Džesės namų. *Potatos* pasigirsta sms signalas. Žinuotė iš nežinomo numerio "Čia iš darbinio telefono rašau. Išsikrovė kitas. Išeik jau."
Kaip gaila... Nes su Džese, kad ir kaip būtų retai susitinkame. Ji gyvena visai kitame miesto gale nei aš. Bet manau dėl tų kelių drabužėlių sumodeliuotų jai ji tikrai atsivilks iki manęs.
Apsikabinome. Taip netikėtai, bet iš tos laimės, ilgesio, ilgo nesimatymo ir tikros draugystės pabučiavau ją. Hmm turbūt dar dėl to jog labiau sutvirtinčiau draugystę ir niekada nepamirščiau šios įstabios dienos.
Įsėdau į mašiną. Mama iškart pradėjo klausinėti.
-Tai kaip koncertas? Kaip Džesę sutikai? Viską klok,- greit išpurškė mama.
-Puikiai, tobulai, fantastiškai. Negaliu žodžiais nusakyti to jausmo. O dėl Džesės tai susitikome eilėje. Ji buvo keliomis merginomis arčiau įėjimo ir nesvarbu, kad prieš ją buvo keli šimtai merginų, bet ji vistiek buvo arčiau,- nusijuokiau.
-Aišku aišku. Ką pas Džesę veikėt? Viską išpasakok, man įdomu. Labai,- pabrėžė mama.
-Ai prie kompiuterio sėdėjom, foto kėlėm. Ji man fotosesiją surengė. O aš jai dar pažadėjau kelis rūbus atiduosiu.
-Ai tuos kur maiše jau? Beje dėl tos "Vogue" žurnalo fotosesijos. Kalbėjausi su redaktore tai sakė, kad ne vien 2 puslapius tau skirs, bet ir viršelis bus su tavo rūbais.
-Maaaaaaaama, aš tuoj verkti pradėsiu, kaip man nuskilo,- ir iš tiesų susikaupė ašaros. Mano svajonės pildosi viena po kitos.
-Taip taip, o dabar kaip pasirašinėjimas?- paklausė ji.
-Nuostabiai, jie labai draugiški, kiekvienas pasirašė ir...- pagalvojau, kad geriau nutylėsiu patį geriausią dalyką.
-Ir?
-Ir tai buvo neįtikėtina,- greitai sumaliau.
Grįžome namo. Rodžiau mamai parašus. Po to prisijungiau prie skype. Norėjau kuo greičiau gauti tas foto ir įmesti į facebooką o kelias ir į twitter. Jau seniai nekeičiau Niam foto, tuo labiau tai mano anketa ne jų. Tikėjaus pamatyti follow nuo Niall. Taip ir buvo. Nusišypsojau. Buvau pavargus. Tikrai neberėksiu. Jau žinojau apie tai, tuo labiau prisirėkėm prie jūros su Džese. Mėlynai dega DM. Pasižiūriu. Niall parašėėėė. Dabar jau vos sulaikiau ašaras. Jis rašė: "Labas, Bela. O tu realybėje žymiai gražesnė. Rytoj mes turime laisvą dieną, tad jei nori parašyk man į telefoną +448573555, galėsime susitikti kur nors parke. (Šiaip nelabai žinau kur, parašysi) Jei bijai viena pasiimk draugę. ;)" Vos nepradėjau klykti iš laimės. Rimtai. Greitai surinkau Džesės numerį. Žinojau, kad ir kaip ji mylėtų savo Edvardą susitikti su Harry progos ji tikrai nepraleistų. Bet... Ji išvažiuoja su tinklinio komanda į varžybas Estijoje. Kalbėjomės gerą pusvalandį. Ji pradėjo ne vien verkti, bet ir kriokti man į ragelį, kad nepasiseks susitikti su Harry. Paprašė manęs, kad duočiau Harry'ui jos twitter jog pa'follow'intų. Manau jis tikrai ją pa'follow'ins. Tad nieko nelaukus parašiau Niall: "Sveikas, čia Bela. Mano vienintelė directioner iš visų draugių negali su manimi eiti susitikti, tad eisiu tik aš. Kur susitiksime ir kada?" Išsiunčiau. Atsakymas atėjo nedelsiant. "Labas. Tai nieko tokio. Vietų čia nežinau. Bet gal kur nors kur mažiau žmonių. Arba gal anksti ryte kol žmonija miega ir niekas mūsų nematys? Pati supranti žurnalistai, directioners. Nenoriu bėdų. :)" Anksti ryte... Na aš tai vyturėlis. Pilnai tinka tad atrašau: "Gerai. O kada tas anksti ryte? Be to jei nori nuošaliau tai tinka "Senasis" parkas. Ten žmonių visada būna mažiau, nes "Naujasis" parkas su daugiau pramogų ir visa kita." Niall atrašė: "Gerai man tinka. O ankstus rytas tai būtų 6 am. Tiks? Ar per anksti?" Kaip čia pasakius su tuo 6 am... Ai bet atsikelsiu. Juk ne su drauge susitikti einu, o su Niall James Horan. Tad atrašiau: "Sutarta. 6 am "Senajame" parke. :)" Jau nebesitikėjau gauti sms nuo jo, bet šitas žmogutis dar parašė: "Tai tada saldžių sapnų. x Aš jau einu miegoti neatsikelsiu po to. :D" Taip eik eik tik. Žinau, kad pavargęs. Atrašiau: "Ir tau saldžių. Ramių blusų. x" Atrašė vėl: "Blusų? Žinok nebeužmigsiu, nesakyk tik, kad Narnijos viešbučiuose ir tokių yra :O" Ne nu arba čia nevykęs pokštas nuo pervargimo arba jis jau visai be proto palikęs. "Nejuokink. :D Šiaip pasakiau. Miegok tu tik. Nebeatsikelsi po to. xoxo" *Potato* pasigirdo sms: "Dėl tavęs, kad ir visą naktį nemiegočiau. Bet nebetrukdau tau. xx" O Dieve jis toks mielas. Nualpsiu nuo tokių sms. Pažiūrėjau į laikrodį dabar rodė 9 pm. Na ką pakoreguosiu foto sukelsiu į socialinius tinklus, pasigirsiu jog Niall pa'follow'ino ir eisiu miegot.

11

*Iš One Direction pozicijos*
Po pasirašinėjimų važiuojant į viešbutį.
-Žmoooogaaaaau,- nutęsė Louis.
-Tu čia man?- paklausė Niall.
-Kam dar?- šyptėlėjo.
-Harry'ui?- atsakė Niall.
-Ne ne. Tai tu jai gal pasiūlysi susitikt, nes mes gi turim kelias laisvas dienas čia,- paklausė Louis.
-Tai ne, šiaip sau twitter paprašiau,- atsakė Niall.
-Tai radai tą panelę iš video?- paklausė Liam.
-Rado rado, aš ją atpažinau irgi,- pasigyrė Lou.
-Bet kaip kitos užpavydėjo, žinokit vos juoktis nepradėjau,- pasakė Harry.
-Apkalbinėt, kad pradėjo- juokiasi Liam.
-O ta jos draugė? Ko tu iš jos dar norėjai?- paklausė Louis.
-Ai metų paklausiau, nes ji tokia jauna atrodo, o jai jau greitai 18,- atsakė Niall.
-Aš jai 16 duočiau, nors ai Niall ir pats 16-os atrodo, tai nelabai skirtumas yra,- nusijuokė Lou.
-Mhm,- jau užsiėmęs twitter'iu pritarė Niall,- radau ją. Kiek daug mano foto, žinok pagalvočiau, kad į savąjį twitter įėjau.
-Ėė tai žiūrėk turbūt jos pats pačiausias esi, jei tavęs daug,- visai nekalbėjęs dabar ištarė Zayn.
-Man nusisekė, bet kartu ir nelabai... Reikėjo jai iš Narnijos būt, kodėl ne iš UK ar Airijos?- nuliūdęs leptelėjo Niall,- nors palaaaauk... Žiūrėk, jos mama ankščiau dirbo "Vogue" ir eina sau...
-Toliau toliau,- susidomėjęs pasakė Liam.
-Ji eina į dizaino mokyklą, nes yra gan daug nuotraukų su rūbais ir parašyta: Kątik pasiuvau, kokia jūsų nuomonė? Dar parašiusi jog gavo tokį ar anokį pažymį už tai. O Dieve...
-Kas tau yra? Vis nutęsi. Kažkokias intrigas čia mums veli,- susinervino Zayn.
-"Vogue" žurnalas parašė jai, jog su šiais jos rūbais (rodo visiems) surengs vieną iš to žurnalo modelių fotosesiją, neblogai ką? Fashionista ji. Tai aš manau man visai pasisekė ją surasti,- užsisvajojęs jau kalba Niall.
-Bet taip tobulai viskas, ką?- pagalvojęs šiek tiek pasakė Louis.
-Ai tiesiog sėkmė nusišypsojo jai, o likimas ją surado man,- šypsosi Niall.
-Dar bus taip, kad kokia įnoringa panelytė išprotėjusi dėl tavęs tik dėl to, nes tu juk žvaigždėėė,- nutęsė Harry.
-Nemanau, man ji labai rimta pasirodė ir šiaip tokia kitokia, išsiskirianti.
-Galbūt. Parašyk jai, kad susitikt nori, be to perspektyvi ji,- pasiūlė Louis.
-Rašaau jau. Jūs tik neleidžiat čia vis kibdami,- pasakė Niall ir nusisuko, kad nepamtytų ką rašo.
-Nieks net nekibo,- nusijuokė Lou,- ką ten sleeeepi?
-Gi sakė nebekibt,- atitraukė Lou nuo Niall Liam'as.
Autobusas suko link viešbučio, nes jie turėjo persirengti ir važiuoti į interviu.

10

*Iš Belos pozicijos*
Viskas jie čia, tuoj būsiu prie jų nežinau ką daryt, širdis daužosi kaip pašėlus, neįsivaizduoju ką jiems sakyti kaip elgtis tuo metu kai jie žiūrės į mane.
-Ką sakyt?- išsprogusiomis akimis pažiūrėjau į Džesę.
-Ne nu... Labas pasakyk, pasakyk, kad myli juos ir panašiai,- atsiduso Džesė.
-Gerai,- mirktelėjau jai.
Jau stoviu prie Zayn. Pakišau jam "Up all night" albumą ir jo nuotrauką.
-La-a-a-bas,- ištariau Zayn'ui,- visada norėjau pamat-y-yti tavo mo-o-delio veidą,- vos neuždusau kol ištariau šiuos žodžius.
-Sveika, modelio? Nejuokauk,- nusijuokė Zayn,- gerą nuotrauką parinkai.
O Dieve tai, kad jis pagyrė jog išrinkau gerą nuotrauką, nuteikė mane tokioms geroms emocijoms. Liam eilė man pasirašyti.
-Sveikas Liaaam, tu pats geriausias 1D tėtis,- ištariau šiek tiek drąsiau.
-Ačiū, o tu geriausia fanė,- mirktelėjo jis man.
Manau kai priesiu Niall aš jau būsiu numirusi. O dabar ruošiuos ką nors leptelti Harry'ui.
-Labas, tai gražiausios garbanos, kokias esu mačius, mano svajonė jas paliesti,- susivokiau jog per daug pasakiau...
-Labukas, jei nenurausi plaukų gali paliesti,- nusijuokė.
Paliečiau o Dieve tas jausmas, kai perbrauki pro pirštais per jo garbanas yra neapsakomas žodžiais. Mano galvoje šitas jausmas skamba taip: buwiahjpdwhnfcvd. Pačiupau paskutinę sruogelę ir lyg atsisveikindama grakščiai ją paleidau ir padėkojau. Aš laimingiausia pana pasaulyje. Mačiau kitų fanių žvilgsnius, jos žiūrėjo į mane lyg į kokią kekšę, kuri kątik permiegojo su kokiu praeiviu iš gatvės. Galiu pasakyti, kad mane aplankė tas nuostabus jausmas euforija. Mmm Louis, ką jam pasakyt?
-Sveikas Lou, jūs su Eleonor pati tobuliausia pora,- pasakiau ir pasigailėjau, reikėjo ką nors normalaus suvelti.
-Labas, dėkoju, ji tikrai man skirta,- pažiūrėjo keistu žvilgsniu į mane po to į Niall ir nusišypsojo man.
Galvoju kodėl jis taip padarė, na bet čia viskas labai skubinama ir nėra reikalo trukdyti. Niall pagaliau mano mylimasis Niall.
-Labas Niall, aš my-yliu tave,- vėl pradėjau strigti kaip sugedęs CD.
-Labas, ar tu ne ta mergina iš video?- nustebusiu žvilgsniu jis pažiūrėjo į mane.
-Dauguma mes iš to video,- nusijuokiau.
-Bet tu ta...- nutesė Niall,- gali man parašyti savo twitter?
-Ant ko? Neturiu lape-elio,- susirūpinau.
-Imk markerį ir parašyk man ant rankos, gerai?- tiesiog jaučiau kaip jis mane visą nužiūri. Kol rašiau jam twitter, jis nužiūrinėjo mano figūrą, kaštono spalvos plaukus, žiūrėjo į mano sodrias žalias akis taip aiškiai jog galėjau nežiūrėdama į jo veidą tai pasakyti. O aš vos nenualpus šiaip taip ant jo tvirtos rankos užrašiau. Atsisveikinom jis labai mielai šyptelėjo ir mirktelėjo akimi. Šiaip tiksliai nesuprantu kam jam to twitter???
-Aš realybėje?- atsisukus atgal pasakiau Džesei.
Ji kaip tik tuo metu ėmė autografą iš Niall, jie abu pažiūrėjo į mane ir nusijuokė. Mačiau kažką lyg ir kalbėjo, turbūt apie mane. Kaži ką? Taip pat maačiau ir pavydžius kitų fanių žvilgsnius nulydinčius mane nuo pat galvos iki kojų apžiūrinėjant kuo kritau jam į akį. Taip aš neišsiskirianti pilka pelytė. Pati tai žinojau, po šio įvykio aš jaučiuosi tokia graži ir tiesiog tokia labai labai beprotiškai laiminga.
-Ką kalbėjot?!- užrėkiau, nes čia kaip visada nieko nesigirdi.
-Paklausė kiek tau metų.
-Aaa. Bet aš sapnuoju ar tai tikra? Įžnybk man. Ne geriau trenk su savo išlavinta tinklinio ranka per petį.
Ji užsimojo ir trenkė iš visų jėgų, o tikėjaus, kad tik papleškens per petį, kaip senais laikais.
-Naaaa tiki dabar?
-Aaaaaaaai,- užrėkiau per visą parduotuvę, kitos sunerimo, bet pamačiusios jog mes juokiamės nusisuko ir toliau užsiiminėjo savais reikalais. Turbūt pamanė, kad dėmesio trūkumas, kurio mums tikrai nereikėjo, nes dėmesio ir taip gavau į valias šiandien.
-Na ką, mergyt? Manau tu tikrai pati laimingiausia mergina Žemėjė. Niall pa'follow'ins taveee,- su pavydo gaidele pasakė Džesė.
-Tas rašymas ant jo rankos, maloniausias dalykas pasaulyje. Pajusti jo rankų šilumą ir... Žinok gerai, kad nenualpau. Juk man mažakraujystė,- nusijuokiau.
-Kur traukiam?- paklausė Džesė.
-Aš visų pirma mamai paskambinsiu ir paklausiu kada atvažiuos manęs pasiimti, ji nenori, kad trenkčiaus autobusu, kai jai laiva diena.
-Skambink tik neplepėk ilgai, aš noriu dar su tavim pabūti, nes vėl ilgai turbūt nesusitiksim.
Skambinu mamai ir paklausiu kada ji mane pasiims, sakė jog dabar negali, bet 6 pm ji važiuos pro Džesės namus ir mane pasiims. Dabar 3 pm, tai reiškia turime tris valandas nuveikti ką nors nepamirštamo. Pirma šovusi mintis tai buvo nuvažiuoti į parką ir pasifotografuoti, nes žinau apie didelę Džesės aistrą fotoaparatui.
-Žinai aš šiandien gražiai atrodau, gal nori nuvažiuot į parką ir surengti man fotosesiją?- mirktelėjau Džesei.
-Mažule, aš žinau kodėl tu šiandien gražiai atrodai,- nuskamba jos isteriškas juokas per visą miestą.
-Tyliau, šikne tu, nekenčiu tavo juoko,- plekšteliu jai per ranką.
-Gerai, tiesiog džiaugiuosi tavo sėkme, nes kieno čia svajonė buvo? Hmm, Belos,- pasako ji ironišku balseliu,- tik kam jam reikėjo tavo twitter nepagaunu, vistiek gi nieko nebus. Ai na nors bent pa'follow'ins galėsit pabendraut, gal dėl to, bet sunku bus kai ir kitos fanės rašo į DM. Turbūt tie jų vadybininkai, ney telefono numerio duot neleidžia,- pasipiktunusiu tonu pareiškė Džes.
-Aš sukrėsta tikrąja to žodžio prasme,- su milžiniška šypsena veide pasakiau.
-Man ta šypsena truputį neša į Harry'io,- susimąsčiusi žiūri į mane.
-Nelygink nesulyginamo,- taip moksliškai atsakiau jai.
-Važiuojam į parką ar prie jūros? Manau prie jūros, nes tuoj pradės leistis Saulė,- pati nusprendė Džesė.
-Bus gražu... Beje užlėksi kadanors pas mane turiu drabužių kaip tik tavo figūrai sumodeliavus.

9

*Iš One Direction pozicijos*
-Vaikinai, tai ką pasiruošę miklinti rankas?- paklausė Harry.
-Taip, jau buvau tai pamiršęs,- nusijuokė Niall.
-Gerai, broliai pavarom,- kaip pamišęs užrėkė Liam, nes nuo garso bangos įėjus nelabai girdėjosi ką sako.
-Eik tu sau,- atvipo žandikaulis Zayn'ui.
-Vienas žodis stulbinama,- nusijuokė Louis.
Ką jie pamatė? Jie pamatė išties labai draugiškai nusiteikusias merginas, visos jos dainavo dainas, kurias girdėjo parduotuvėje. Jos elgėsi visai kitaip nei kitos fanės, mažiau rėkė ar elgėsi kaip išprotėjusios.
-Manau jos buvo iš anksto susitarusios padaryti mums tokį įspūdį per savo fanų puslapį, nemanot taip? Nes tai labai keista,- susimąstė Louis.
-Gali būti, bet kad ir kaip čia buvo man tai labai patinka,- pareiškė Zayn.
Niall spėjo paklausi vadybiniko jei rastų tą panelę iš video ar galėtų paprašyti jos numerio, bet jis tik atsakė jog jis labai naivus ir kad ir rastų jis to tikrai negalėtų daryti.
Jie susėdo į vietas ir prasidėjo pasirašinėjimai.

8

KITĄ DIENĄ


*Iš Belos pozicijos*
Su Džese atsikėlėme labai anksti, kad būtume vienos iš pirmesnių, aišku ten jau ir taip bus nutysusi ilga eilė, bet bent truputį anksčiau sugebėsime ten būti. Pasiėmiau savo mėgstamiausią jų nuotrauką ir įsidėjau į rankinę. Galvojau, kad prisiminimui reikėtų sugalvoti ką nors neįprasto ir padovanoti jiems, bet kad mano vaizduotė tiesiog neišgali. Esu žiauriai nekūribinga asmenybė, ką čia jau ir bepasakysi.
-Šiandien nusimato šilta diena,- pasakė Džesė tweetindama draugams, kad eina į pasirašinėjimą.
-Tai ką man mautis tada?- sunerimau.
-Paieškok ko nors mano spintoj, gal rasi, manau mano rūbai į kuriuos jau neįlendu tau turėtų būti kaip tik,- pamerkė akį man ji.
-Štai kodėl aš tave taip myliu,- priėjus prie jos apkabinau.
-Pasiilgau tavo šiltų apkabinimų Bel.
-Aš tų laikų pasiilgau, kai buvom neišskiriamos draugės, bet manau tuoj vėl taip bus.
-Tai aišku, o dabar eik rinktis rūbus ir mes judam link parduotuvės,- ragina Džesė.
-O Dieve tu jau apsirengus,-  nustebau.
-Taip, bėk greičiau,- šyptelėjo ji man.
Po kelių minučių išlindau su nuostabaus grožio palaidine. Visa spalvota su dryželiais, apkritusi, lygiagretaus kirpimo. Jei būtų ilgesnė atrodytų kaip suknelė. Ir gražūs juodi šortukai. Tobula.
-Seksualu,- pradėjo juoktis Džesė.
-Nepatinka?- nuliūdau aš.
-Patinka, tiesiog nepratus matyti tavęs tokios.
-A tai gerai, galime eiti?
-Bėgam ne einam,- paragino Džesė.
Kadangi nuo Džesės namų parduotuvė arti tad mes jau po maždaug 5 minučių buvome vietoje. Eilė jau buvo gan didelė, bet mažesnė palyginus nei per koncertą. Turbūt dar nesusirinko visos iš pačio ryto. Laikrodis rodė 9 am, jie turi būti čia 1 pm, tad liko vienintelė išeitis gaudyti internetą ir tweet'inti įvairias nesąmones jame.
-Žinai noriu paklaust,- pasakiau Džesei.
-Įdėmiai,- atsakė ji.
-Mačiau kelis mano siūtus drabužius tavo spintoje, tai vis dėl to jie tau patiko ir nebeatidavei labdaros parduotuvei?
-Žinai, kai tu juos man atnešei buvo tamsu, tad galvojau jog tai visai kas kita, bet kitą rytą aš pastebėjau jog jie labai gražūs, be to twitter anketoje yra kelios foto su jais. Ką nematei nori pasakyt?- susidomėjo Džesė.
-Ai, sakau kur man jie matyti,- nusijuokiau.
O dabar, kad šiek tiek prastumtumėme laiką priėjome susipažinti su fanėmis. Ir jos buvo tikrai draugiškos. Pasipasakojome viena kitai kaip juos sutikome, kaip mes juos mylime, padainavome keletą dainų ir taip laikas prabėgo tikrai sparčiai. Pasigirsta merginų šūksniai, mes suglumusios šypsomės, nes supratom, kad jie jau čia.
-O Dieve tas nuostabus jų turo autobusas!!!- rėkiu kiek galiu Džesei, nes sunku dabar ką išgirsti.
-Eik tu saaaau, mes gausime jų autografus, Bela, aš myliu tave, sakau tai dėl to, nes kai pamatysiu juos iš taip arti aš numirsiu, mylėjau tave ir mylėsiu,- šaukia Džesė man į ausį.
-Durneee, nemirsi, turi savo Edvardą, aš mirsiu, nes Niall...- nebaigiau sakinio, nes iš autobuso išlipo penkios tobulybės.
Jie įėjo pro galinį įėjimą kiek supratau, nes apsauginiai juos vedė tolyn, o mes grūdamės per pagrindinį. Palyginus visai neblogai prasigrūdom, nes durys tikrai plačiai atidarytos. Laukiu nesulaukiu pamatyti juos vėl. Antra svajonė pildosi.

7

*Iš One Direction pozicijos*
-Tai rytoj pasirašinėjimai ar ne?- paklausė Harry.
-Taip Hazza,- atsakė jam Liam.
-Kažkaip laukiu,- pasakė Harry.
-Keista, nes amžinai skundies, kad rankas skauda po to,- nusistebėjo Liam.
-Heh man irgi keista, bet laukiu,- pritarė Niall.
-Hmm kaži dėl ko?- nusišypsojo jam Lou.
-Baik tu, net nesutiksiu aš tos panelės, tuo labiau bus taip, kad nepatiksiu aš jai,- atsiduso Niall.
-Na baaaik,- apsikabino jį Liam, kad nuramintų.
-Tiesiog bijau, žinau kaip visada būna, tikrai išeičiau jeigu ne jūs ir ne fanės iš Airijos ir UK, ir tos kurios buvo su mumis ir palaikė nuo pat Torn.
-Nesielvartauk, tu žinai kiek panų atiduotų viską, kad tik tave pamatytų? Jau nekalbu apie apsikabinimą, pasirašymą, ištartą "Labas",- pasakoja jam Liam.
-Na gerai gal ir yra tokių, bet jų mažiau ir man skaudu, suprask, aš ne tu, tu ne aš,- išrėžė Niall greitai, kad spėtų pabaigti sakinį neuždusęs.
-Viskas kreipiam temą kitur viskas bus gerai,- patapšnojo per petį Zayn,- tu jai patiksi aš žinau, nemanau, jog ji kokia directonator.
-Ką bepasakysi tai dažniausiai būna tiesa,- su palengvėjimu atsakė jam Niall.