*Iš Belos pozicijos*
Pabučiavau jį ir nužingsniavau akmenimis grįsta gatvele iki stotelės. Iš tiesų nenorėjau jo paleisti. Nes jo nematysiu ilgą laiką... Tie turai ir mintis, jog gyvename toli vienas nuo kito, vis labiau ir labiau mane graudino. Ir ašaros pradėjo tekėti upeliais. Sėdėjau autobuse ir žmonės į mane žiūrėjo lyg į merginą, kurią kątik vaikinas metė ir ji važiuoja skandintis. Tiesiog negaliu susilaikyti neverkusi. Prie manęs prisėdo išvaizdus vaikinukas, kadangi autobuse visai nebeliko vietų.
-Galiu paklausti?- prašneko vaikinas.
-Taip,- dusliu balsu atsakiau.
-Kas nutiko? Vaikinas metė?
-Na žmogui kurį kątik sutikau, tikrai nepasakosiu,- pažiūrėjau į jį rimtu žvilgsniu.
-Na man tik įdomu. Tokia graži mergina kaip tu, nemanau ar skundžiasi gyvenimu.
-Na ir kas?
-Tu nevietinė?- šypsojosi man.
-Mhm.
-Tai kas nutiko? Juk galėčiau padėti,- mirktelėjo.
-Išvažiuoja jis. Užtenka?
-Taip. Tai nebesusitiksite, turbūt toli išvažiuoja, kad tiek ašarų.
-Klausyk, kątik atsilaisvino viena vieta priekyje, tad būk malonus ir persėsk, arba aš pati persėsiu.
-Kokios mes nepasiekiamos,- nusiprunkštė tas gaidys,- aš galiu užpildyti jo tuštumą.
-Ačiū, man nereikia kazanovos gyvenime.
-Pff, ar aš taip atrodau?- įnoringai atsakė,- aš tik gražus ir tu graži.
-Ei nekibk gerai? Jis šaunesnis už tave. Bus, buvo ir yra, gražuoli.
-Kąžin, negali apie mane spręsti iš pirmo žvilgsnio.
-Žinok galiu. Jau dabar matau koks tu. Pasitrauk, noriu praaeit.
-Ne-e-e,- uždėjo rankas ant kėdės priešais,- patikėk už mane geresnių nerasi.
-Tu net nematei kas jis. O dabar trauki rankas, nes blogai baigsis.
-Prašau eikite įnoringoji princese,- atitraukęs rankas kaip sučiuptas policijos praleido mane.
Išlipau už 2 stotelių nuo viešbučio. Kadangi ašarų klanai baigėsi, nes tas šūdžius neatstojo ir leido pasimiršti apie tai pėdinau iki viešbučio ir mąsčiau iš kur tokių atsiranda. "Įnoringoji princesė"... Pirma tegul pamato kaip jis elgiasi su merginomis ir žemina kitus, jų net nepažinodamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą