*Iš Belos pozicijos*
Atsigėriau iš Niall rankų paimtą kavos puodelį... Kava tikrai nenustebino. Matosi, kad iš degalinės. Bet kavą paskanino nuostabios Niall akys, kurias mačiau pro puodelio kraštą. Atidaviau jam jo puodelį, o jis atsakė:
-Taip godžiai geri,- nusijuokė,- išgerk visą jei nori. Aš geriau pasigrožėsiu tavosiomis akimis.
Vos nepaleidau puodelio iš rankų. Čia aš jo akimis žaviuosi. Atsisakiau. Nenorėjau, kaip pats sakė godi pasirodyti.
-Ne ačiū. Man užtenka,- nusišypsojau.
-Na gerai. Papasakok man apie save. Noriu geriau tave pažinti.
-Ir ką tau papasakoti? Aš tik pilka pelytė. Mano didžiausia aistra kurti drabužius. Visada randu idėjų ir jas po truputį įgyvendinu. Neseniai sužinojau jog "Vogue" darys fotosesiją su viena iš kolekcijų, jei jas taip galima vadinti.
-O tavo mama mačiau buvo ten ankščiau viena iš žurnalisčių?
-Taip... Bet džiaugiuosi jog ji ten nebedirba.
-Ir kodėl? Juk geras darbas.
-Na supranti, mano tėtis būtent dėl šios priežasties jog ji užimta ir visa kita susirado kitą, nes mama neskyrė dėmėsio nei man, nei jam. Darbas buvo jai viskas. O skyrybos ją visiškai pakeitė. Mes ilgai kalbėjomės apie jos užimtumą. Kaip mane tai skaudindavo, kad ji niekur negali nueiti su manimi. Tuo labiau į mokyklos susirinkimus. Dabar ji geriausia mama kokią galiu turėti. Visada atras laiko man.
-Suspaudė širdį...
-Neturėtų.
-Kodėl taip manai?- susirūpino.
-Tiesiog juk panašus likimas ištiko ir tavo šeimą, nėra ko gailėti.
-Bet aš turiu vyresnį brolį, turiu petį, o tu vienturtė. Tai viską keičia.
-Na tarkim. Keičiam temą?- pasiūliau.
-Tarkim keičiam,- nusišypsojo.
-Tarkim kodėl aš?
-Užbūrei mane. Tiesiog pamatęs tave fanų video nustebau, jog čia gryna tobulybė. Šitoj mažoj šalelėj.
-Niall'ai...,-jaučiau kaip raudonis išpylė mano veidą.
-Taip?- jis truputį prisiartino prie manęs ir uždėjo ranką ant manosios.
-Emm, ką čia darai?- nusijuokiau ir pasigailėjau. Sugadinau tikrai labai romantišką akimirką.
-Tavo rankos šaltos,- kreipia temą jis.
-Žinau. Vis dėl to per plonai apsirengiau.
-Sušildyt?- paklausė ir šypsosi šelmiška šypsena.
-Neprieštaraučiau,- nežinau kodėl, bet tai pasakiusi pradėjau labai stipriai juoktis.
-Šilčiau?
-Maloniausias jausmas pasaulyje,- jaučiau kaip šiluma eina mano kūnu ir buvau tikroje euforijoje. Nebūčiau pagalvojus, jog pats Niall mane apkabins. Jausmas buvo lyg būčiau devintame danguje.
-Žinok man irgi maloniausias. Dar neesu tokios gražios merginos apgaubęs savo rankomis.
-O tu toks mielas. Neesu girdėjus gražesnių žodžių,- tirpstanti jo rankose ištariau.
-Neesi? Manau tokia kaip tu neatsigina vaikinų ir jų gyrimų.
-Nemanyk. Už mane čia, šimtai geresnių. Tik kažkodėl pasirinkai mane. O aš tik pilka mergina.
-Tu? Tu žavinga! Tiesiog užbūrei savo akimis, kaštoniniais plaukais ir šiuo įstabiu veideliu.
-Aww, Niall, nenorėk, kad praskysčiau.
-Kodėl turėtum?- truputį atleidęs mane paklausė.
-Nes... Tu svajonių vaikinas. Visa eilė merginų nusidriektų norinčių, kad joms nutiktų kas nors panašaus, kas dabar vyksta man.
-Aš svajonių? Visa eilė? Juokauji?- jo veidas persikreipė kitokia šypsena.
-Ne. Jei ne tu šioje grupėje turbūt daugiau nieko ir nežinočiau tik WMYB ir 1T.
-Kodėl?- susidomėjo blondinas.
-Nes išvydau tave. Tavo auksinius plaukus, žydras akis... Viso šito ieškojau gana ilgai. Ir tik pamačius "What Make You Beautiful" klipą suradau tai ko ieškojau. Ir iki pat dabar netikiu, jog kalbu su tavim.
-Priverti raudonuoti mane...
Suskambo telefono skambutis. Kuris mane suglumino. Turbūt kelias sekundes nejaučiau jog tai manasis. Atsiliepusi išgirdau mamos balsą. Jis buvo visas perpildytas džiaugsmu. Kalba ėjo apie "Vogue". Rytoj būsiu UK. RYTOJ. Mano širdis tuoj neatlaikys visų šių įvykių. Arba nualpsiu, arba gulėsiu renimacijoje. Šiandien vakare išskrendu. Daiktus reikės susidėti kuo anksčiau. Kalbamės penkias minutes, kokia mama laiminga dėl mano sėkmės. O mano šypsena vis labiau ir labiau didėja.
-Apie ką kalbėjot?- iškart paklausė airis.
-Apie "Vogue"!!!- užrėkiau,- nuostabu. Tiek daug įvyko per šią savaitę.
-Sveikinu,- šypsosi jis savo nuostabia šypsena.
-Dėkui,- vėl pasigirsta skambutis. Vėl mama. Po kelių valandų pasirodo jau turiu stovėti prie autobusų stoties susikrovusi visą mantą. Nes važiuojame tiesiu taikiniu į oro uostą, kuris nuo mano miesto nutolęs penkių valandų atstumu. Nesuprantu nebūtų patogiau skristi tiesiai iš čia? Bet tik tiek jog bilietus užsakė ten, o ne čia... Ji pasakė, kad 7 am jau būčiau namuose. Taip greit. Kodėėėėl?
-Ech 7 am privalau judėti namų link...
-Tai nieko tokio, juk ir aš jau turėčiau būti viešbutyje,- nuliūdęs tarė Niall.
-Jau 6:30... Tai gal judam po truputį?
-Ai palydėsiu tave,- jis perbraukė savo plaukus ir atsistojo.
-Tu jau poryt taip pat būsi UK, jei neklystu?
-Taip. Grįšim namo. Turėsim atostogų. Žadu ir į Airiją važiuoti pas šeimą.
-Žinai aš ten būsiu savaitę, o gal dvi...
-Tai susirašysim gal turėsime progą susitikti,- nutraukęs mane pasakė.
-Norėjau tai pasiūlyt,- nusijuokiau.
Priėjome mano namus bekalbėdami apie susitikimą kitą savaitę. Abu stovėjome ir nenorėjome išsiskirti. Bent jau taip maniau iš jo elgesio. Jis apkabino mane ir palinkėjo sėkmės. Aš jam irgi palinkėjau. Apsisukau. Nenorėjau su juo skirtis, bet reikėjo. Pradėjau žingsniuoti. Atsisukau atgal. Nustebau, bet Niall dar stovėjo ir žiūrėjo į mane. Aš nusišypsojau jam. Jis man pamojavo ir užsuko už namo krašto. Grįžusi namo pamačiau mamą visą švytinčią. Ji labai džiaugėsi.
-Ei, o kas tas vaikinukas?- pasirodo mama mane matė.
-Kąąą? Kaip tu matei?
-Pro langą žiopsojau, kvailute.
-Čia gi Niall, tas vaikinas iš One Direction.
-Ooo tai čia tas. Bela, kaip susipažinai?- mama pradėjo juoktis.
-Kaip? Ai čia per pasirašinėjimą,- visa išraudonavau, nes šito įvykio jai nepasakojau.
-Tai kažkas nuslėpė kažką nuo manęs. Ak tu, Šelme! Visada, kai ką nors nuslepi aš sužinau jau po kelių dienų,- pradėjo isteriškai juoktis.
-Mama, baik. Negėdink manęs,- pati pradėjau juoktis.
-O tai jie kiek žinau irgi į UK grįžta ką?
-Grįžta,- šypsojausi kaip koks troll'is.
-Taaaaai?- nutęsė mama.
-Kaaaas?- paerzinau mamą.
-Gal ką tarėtės?
-Mhm. Jis nuostabus. Galvojau, kad bus visai kitoks. Truputį sužvaigždėjęs, bet jis labai paprastai elgėsi. Kaip bendraučiau su paprastu vaikinu,- nesusitvardžiusi pradėjau lieti savo įspūdžius,- ir jis toks, toks kokio visad ieškojau. Mama, aš nežinau ar tai įmanoma, bet aš jį dar labiau įsimylėjau. Tada tai buvo tiesiog... Pati žinai.
-O dabar per gerą pusvalandį įsimylėjai taip kaip reikalas?- juokiasi ta moteriškė.
-Keista, bet... Nemoku tau išaiškinti viso to ką aš jaučiu. Tai reikia patirti.
-Manau kažkiek galiu tave suprasti,- mirktelėjo ji.
-Tai gerai bent, kad nemanai, jog aš kokia beprotė.
-Ir niekada nemaniau. Pati buvau pametus galvą dėl vienos grupės jaunystėje. Viskas gerai. O dabar bėk krautis daiktus ir nepamiršk visų savo modelių,- paragino.
Nupėdinau į savo kambarį tvarkytis.