KITĄ DIENĄ
*Iš Belos pozicijos*
Su Džese atsikėlėme labai anksti, kad būtume vienos iš pirmesnių, aišku ten jau ir taip bus nutysusi ilga eilė, bet bent truputį anksčiau sugebėsime ten būti. Pasiėmiau savo mėgstamiausią jų nuotrauką ir įsidėjau į rankinę. Galvojau, kad prisiminimui reikėtų sugalvoti ką nors neįprasto ir padovanoti jiems, bet kad mano vaizduotė tiesiog neišgali. Esu žiauriai nekūribinga asmenybė, ką čia jau ir bepasakysi.
-Šiandien nusimato šilta diena,- pasakė Džesė tweetindama draugams, kad eina į pasirašinėjimą.
-Tai ką man mautis tada?- sunerimau.
-Paieškok ko nors mano spintoj, gal rasi, manau mano rūbai į kuriuos jau neįlendu tau turėtų būti kaip tik,- pamerkė akį man ji.
-Štai kodėl aš tave taip myliu,- priėjus prie jos apkabinau.
-Pasiilgau tavo šiltų apkabinimų Bel.
-Aš tų laikų pasiilgau, kai buvom neišskiriamos draugės, bet manau tuoj vėl taip bus.
-Tai aišku, o dabar eik rinktis rūbus ir mes judam link parduotuvės,- ragina Džesė.
-O Dieve tu jau apsirengus,- nustebau.
-Taip, bėk greičiau,- šyptelėjo ji man.
Po kelių minučių išlindau su nuostabaus grožio palaidine. Visa spalvota su dryželiais, apkritusi, lygiagretaus kirpimo. Jei būtų ilgesnė atrodytų kaip suknelė. Ir gražūs juodi šortukai. Tobula.
-Seksualu,- pradėjo juoktis Džesė.
-Nepatinka?- nuliūdau aš.
-Patinka, tiesiog nepratus matyti tavęs tokios.
-A tai gerai, galime eiti?
-Bėgam ne einam,- paragino Džesė.
Kadangi nuo Džesės namų parduotuvė arti tad mes jau po maždaug 5 minučių buvome vietoje. Eilė jau buvo gan didelė, bet mažesnė palyginus nei per koncertą. Turbūt dar nesusirinko visos iš pačio ryto. Laikrodis rodė 9 am, jie turi būti čia 1 pm, tad liko vienintelė išeitis gaudyti internetą ir tweet'inti įvairias nesąmones jame.
-Žinai noriu paklaust,- pasakiau Džesei.
-Įdėmiai,- atsakė ji.
-Mačiau kelis mano siūtus drabužius tavo spintoje, tai vis dėl to jie tau patiko ir nebeatidavei labdaros parduotuvei?
-Žinai, kai tu juos man atnešei buvo tamsu, tad galvojau jog tai visai kas kita, bet kitą rytą aš pastebėjau jog jie labai gražūs, be to twitter anketoje yra kelios foto su jais. Ką nematei nori pasakyt?- susidomėjo Džesė.
-Ai, sakau kur man jie matyti,- nusijuokiau.
O dabar, kad šiek tiek prastumtumėme laiką priėjome susipažinti su fanėmis. Ir jos buvo tikrai draugiškos. Pasipasakojome viena kitai kaip juos sutikome, kaip mes juos mylime, padainavome keletą dainų ir taip laikas prabėgo tikrai sparčiai. Pasigirsta merginų šūksniai, mes suglumusios šypsomės, nes supratom, kad jie jau čia.
-O Dieve tas nuostabus jų turo autobusas!!!- rėkiu kiek galiu Džesei, nes sunku dabar ką išgirsti.
-Eik tu saaaau, mes gausime jų autografus, Bela, aš myliu tave, sakau tai dėl to, nes kai pamatysiu juos iš taip arti aš numirsiu, mylėjau tave ir mylėsiu,- šaukia Džesė man į ausį.
-Durneee, nemirsi, turi savo Edvardą, aš mirsiu, nes Niall...- nebaigiau sakinio, nes iš autobuso išlipo penkios tobulybės.
Jie įėjo pro galinį įėjimą kiek supratau, nes apsauginiai juos vedė tolyn, o mes grūdamės per pagrindinį. Palyginus visai neblogai prasigrūdom, nes durys tikrai plačiai atidarytos. Laukiu nesulaukiu pamatyti juos vėl. Antra svajonė pildosi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą