43

*Iš Belos pozicijos*
Suskambo telefonas. Kaip gazelė nubėgau prie telefono, nes nujaučiau, kad tai jis. Ir taip telefono ragelyje švytėjo Niall vardas.
-Sveikas, zuiki. Labai labai pasiilgau tavęs? Kada grįšit?- nespėjus jam pratarti nė žodžio išpyškinau.
-Labas, saulele. Rytoj išskrendame. Ateisi pasitikti?- dar apsimiegojusiu balsu tarė.
-Pasiilgau tavo apsimiegojusio balso... Taip, kelintą nusileidžiate?
-Dar tiksliai nežinau, bet apie ketvirtą jau turėsime būti mašinoje, tad bent jau pusę keturių tikrai būsime.
-O tai labai gerai! Kaip vaikinai? Patenkinti?
-Taip viskas nuostabu! Tau labai patiks. 'Yeah we will doing what we do cause pretending like we're cool so tonight',- įsijautęs dainavo Niall.
-Aww, jau įsivaizduoju, vien tavo balsas tobulai tinka šiems žodžiams.
-Ačiū, ačiū. Ahh mes jau turime eiti. Ateeee,- užtęsė Niall.
-Sėkmės!
-Myliu,- padėjo ragelį jis.
-Aš irgi tave,- jau kalbėjausi su savimi.
Skraidžiau padebesiais, šokinėjau ir šokau pagal radijo leidžiamas dainas, pagaliau pamatysiu tą mielybę.

42

 *Iš One Direction pozicijos*
-Kur Niall?- paklausė susirūpinęs daddy direction.
-Iš kur man žinot, paskambink jam,- atsakė Louis.
-Vėluoja jis tik. Gi jam sunku. Kątik grįžo, o dar į Airiją, po to vėl čia,- pasakė Zayn.
-Gerai. Vis tiek dar daug laiko,- nurimęs atsakė Liam.
Po kelių minučių pasirodė ilgai lauktas airis.
-Sveikas, labas,- plūdo pasisveikinimai iš vaikinų.
-Pasiilgsiu Nandos...- nuleidęs akis iššovė Niall.
-Žadėjau išgirsti visai kitokius žodžius,- nusijuokė Louis.
-Belos taip pat,- nusišypsojo blondinas.
-Taip jau geriau,- apkabino Louis jį.
Po dviejų valandų lėktuvas jau turėjo išskristi. Visi paskutinį kartą pažiūrėjo į Londoną ir išskrido Švedijon ilgom ir varginančiom trim savaitėm.
Jau po kelių visi nusileido Stokholmo oro uoste. Daug fanių, daug ašarų, klyksmų, šypsenų ir fotoaparato blyksčių.

41

*Iš Niall pozicijos*
Pirmą kartą išlipau iš lėktuvo ir nemačiau nei viens pašėlusios fanės. Viskas kaip paprastame gyvenime, kurį gyvenau prieš tai. Žmonės vis atsisukinėdavo į mus, bet tuo viskas ir baigdavosi, niekas nepuolė ir neprašė nusifotografuoti.
-Labai jau ramu, aš aip nepripratęs,- tariau su gera nuotaika.
-Tai ir nereikia čia tų fanų, man stresą tik keltų,- nusijuokė Bela.
-Tai ką mano lėktuvas į Airiją už pusvalandžio...
Pastoviniavome geras penkias minutes susikibę rankomis ir žiūrėdami vienas į kitą.
-Man jau metas,- pasakiau. Ji mane apkabino, girdėjau kaip kūkčioja ir kaip greitai plaka jos širdis,- viskas gerai, jei norėsi galėsi atvažiuoti.
-Bet aš negalėsiu, mano atostogos taip pat eina į pabaigą, pagal grafiką aš jau turėčiau pradėti ruošti kurti naują kolekciją.
-Kad tau taip neskaudėtų galiu išsiduoti, kad mes Švedijoje ilgai ir nebūsime. Tik kol viską įrašysime. Pamatysi, tai neprailgs.
-Sakai?
-Taip,- pabučiavau ją,- pasiilgsiu tavęs.
-Ir aš.
Nusitempiau lagaminą iki bagažo priėmimo skyriaus. Ir laukiau lėktuvo Airijon. Tada atgal į Londoną. Ir į Švediją.