sekmadienis, gegužės 20, 2012

x

Augustė vėl jūsų atsiprašo, kadangi durnos mokytojos nori knygas pabaigti ir namų darbų prikrauna, o dar pratybos, kontrai... Dailės peržiūra. Žodžiu darbais užsivertus, neturiu laiko pakurt. Tad pasižadu jums nuo birželio kurti vos ne kiekvieną dieną. :)
Btw ačiū jums už 1k peržiūrų. It means a lot for me. :* Jūs labai labai labai fainos, šypsena buvo iki ausų, kai 1000 pamačiau. :D
Esu užmačius keletą "nepatinka", tad parašykit po dalimi, kas nepatiko, visada atsižvelgsiu į tai ir pasitaisysiu, be kritikos yra negerai gyventi, be liaupsių taipogi. :D
O čia nepagailėkite 9 minučių ir pasižiūrėkite, susigraudinau truputį. :")


antradienis, gegužės 15, 2012

24


*Iš Belos pozicijos*
O dieve... Mama mane užmuš. Naujoji dizainerė pradėjo po truputį kilti karjeros laipatais ir rytoj  sulauks skandalo. Ir ne su šiaip kokiu vaikinu. O su Niall Horan iš One Direction. Kitaip jokio triukšmo ir nebūtų kilę jei ne jis. Reikėjo jam mane pabučiuoti. Bent būtų apsižiūrėjęs prieš ką bučiuoja... Niall, Niall... Pagaliau parsiradau į viešbutį. Kai viešbučio padėjejas mane pamatė ir paklausė, kodėl aš apsipylusi ašaromis tik tada supratau, jog verkiau. Pati to net nejutau. Bėgau ir galvojau kas bus rytoj. Keliais angliškais žodžiais jam paaiškinau, jog kažkas įkrito į akį ir nieko baisaus. Įsiveržiau į savo numerį. Mama iškart pastebėjo, kad kažkas ne taip.
-Brangute, kas nutiko?
-Maaaam,- puoliau jai į glėbį,- buvome su Niall susitikime ir jis pabučiavo mane, ir tada mus nufotografavo kažkas... Tik atvykau ir jau skandalas. Mane užsivaikys directioners su šakutėmis ir ta ponia iš "Vogue" susidarys blogą nuomonę apie mane.
-Bela. Bela. Bela,- kartojo ji, kol atsipeikėjo,- tai tikrai nepergeriausias tavo poelgis. Bet manau būna baisiau. Tikiuosi supras ji ir visi kiti. Na gal neišpūs niekas didelio burbulo, ką?
-Neišpūs? Iš tokių nesąmonių dar ir ne tokių išpučia...
-Melskis, kad bent nuotrauka būtų susiliejusi,- šyptelėjo man ir nuvalė kelias ašaras nuriedėjusias iki skruosto.
-Kad ir... Svarbiausia, kad nieks neįtartų, jog tai aš. Juk žmonių aplink kažkiek irgi buvo.
-Baik. Viskas gerai bus. Nesureikšmink. Jei 1D fanių nebuvo reiškia viskas bus ne taip blogai.
-O jei buvo??? Ką gali žinoti. Gal kur nors pasislėpusios po kokiu krūmu jos viską matė. Gal kiti žmonės domisi šia grupe. Nelaukiu rytojaus. Taip nelaukiu...
Mama kietai mane apkabino ir paguodė. Net nepajutau kaip užmigau ant sofos. Ten mane mama ir paliko visam likusiam vakarui, kol pati kiek girdėjau per miegus, su kažkuo kalbėjosi telefonu. Padėdavo ragelį ir vėl skambindavo.

Kitą rytą atsikėliau su skaudančia galva. Nežinau kodėl, bet ji labai smarkiai skaudėjo. Turbūt per daug jaudinausi. Pusryčiai jau garavo ant staliuko. Pramerkiau akis. Mama šypsojosi ir metė man į galvą šios dienos laikraštį.
-"Nepažįstamoji bučiuoja Niall. Nauja mergina ar tik fanių erzinimas?"- pasakė mama tuo pat metu kai skaičiau antraštę.
-Visai neblogai,- nusišypsojau,- nei plaukų spalva, nei veidas matos.
-Spėk kas visą naktį dirbo prie telefono?
-Rimtai? Kas čia buvo? Kaip?- klausinėjau susidomėjusi.
-Skambinėjau visiems laikraščiams kol pagaliau prisikasiau. Ir susitarėm, dėl susieliejusios nuotraukos. Pervedžiau truputį pinigų, kadangi nenorėjau mokėti labai daug, tad jie ją tik suliejo. Bent tiek gerai ką?
-Šis rytas vis dėl to netoks jau ir blogas,- apkabinau savo didvyrę ir pakštelėjau į žandą,- ačiūūū.
-Niall parašyk, kad laikraštį nusipikrtų ir nesijaudintų. Daug jis ten žinučių vakar prirašė,- juokiasi ji.
-Ei negražu landžioti po žinutes. Tai asmeniška.
-Atsiprašau, tenorėjau pasakyti tam įkyriam žmogučiui, kad nustotų rašinėti ir leistų man ir tau pamiegoti,- numetė ji šelmišką šypseną.
Perskaičiau sms. Netgi dešimt vien nuo Niall. Ir viena Džesės. Pamiršau jai paskambint... Atrašiau Niall, jog viskas visai neblogai susiklostė bent mano pusėje. Ir paskambinau Džesei.
-Atsiprašau, kad...-pertraukė ji mane.
-Bela, pagaliau. Ačiū. Man kažkas negerai. Pykstuosi su savimi tėvais, Edvardu. Visu pasauliu.
-Kodėl? Kas nutiko? Pasispasakok.
-Na nežinau. Susinervinau per daug. Nerimavau. Per daug svarbiai į viską žiūrėjau...
-Į ką? Gali nenutilti? Labai nepatogu tave už liežuvio 'traukti',- susierzinus pasakiau.
-Varžybos, Harry, Edvardas.
-Em varžybas padedam į šalį kol kas. Aiškini kas čia per trikampis iš dviejų kampų?
-Nebesuprantu ar tikrai myliu Edvardą. Vakar pamačiusi tas foto iš Australijos, kur jis... Toooooks...
-Nu koks? Ir kas? Harry ar ne? Koks jis? Sakyk, nemalk čia Džes!
-Seksualus. O dieve... Ar tu matei tuos raumenukus, visus tuos bicepsus, tricepsus ir dar bala žino kokias raumenų dalis.
-Ir vien dėl to, kad tu susilydei, pradėjai abejoti ar myli Edvardą? Juokauji?
-Ne vien dėl to...
-Dėl ko?
-Tiesiog prasidėjo kažkokia nesutarimų virtinė.
-Ei angelėli, nesisielvartauk. Manau tu tik pervargai. Juk tiek daug įvykių per vieną savaitę. Pasakyk Edvardui, kad ne tu, o aš noriu, kad pasilaikytumėte vienas nuo kito atokiau, jog tu pervargusi po virtinės įvykių ir po savaitės vėl susitikit.
-Hmm na gal. Turbūt dar tas stresas, jog ilgai ruošėmės rungtynėms ir nieko. Turbūt per daug. Užtenka tada apie mane, kaip tau sekasi?
-Neskaitant vos nekilusio skandalo, kaip per sviestą!
-Ūūū, kas čia per skandalai?- taip ir galvojau, kad Džesė susidomės tuo.
-Žodžiu, buvome Starbucks su Niall ir ja norėjom skirtis, bet jis staiga mane pabučiavo ir kažkas mus nufotografavo...- ji neleido vėl man pabaigti.
-Kąąąąą? O dieve dieve dieve. Čia ką rimtai? Nemeluoji?- pasipylė klausimų lavina.
-Gal pabaigt leisi?- pradėjau juoktis.
-Na tęsk tęsk.
-Tai va ir mama perskambino visus laikraščius ir susitarė, jog nuotrauką sulietų mano labui. Pirmosios dienos, o aš jau būčiau su skandalu.
-Oi vaikyti... Džiaukis, kad tavo mamukas gerai moka reikalus tvarkyt ir tave prastumt,- juokiasi Džesė.
-Galvoji nesidžiaugiu? Aš jau galvojau būsiu susikirtus visą savo karjerą jos pradžioje,- pradėjau juoktis, nors tai ir nebuvo visiškai juokinga.
"Nešk sėdynę į valgomajį" girdžiu iš telefono ragelio.
-Aš jau turiu eiti, iki. Myliu, bučiuoju ir pasiilgau.
-Mua, mua Džes,- siunčiu jai oro bučinukus,- iki.

ketvirtadienis, gegužės 10, 2012

23


*Iš Niall pozicijos*
Ieškojau kur Bela. Staiga pamačiau ją. Pamojavau. Ji atgal. Pradėjau eiti link jos. Ji net žingsnį pagreitino. Mačiau vis platėjančią jos šypseną. Nuostabu ją tokią matyti.
-Sveika,- ištariau.
-Labas,- tai pasakius ji mane apkabino,- negaliu susilaikyti neapkabinus, atsiprašau.
-Aš irgi tavęs pasiilgau,- pasakiau besijuokiant.
-Kaip miela. Tai užsukam į Starbucks?
-Užsukam,- atsitokėjęs pasakiau, kai ji jau manęs nebelaikė savo glėby.
Įėjome į "Starbucks" ir užsisakėme kavos. Truputį palaukėme ir ji jau stovėjo garuojanti ant mūsų staliuko.
-Tikiuosi neišpūs niekas didelio burbulo iš mūsų susitikimo. Vistiek pamatysi, bus kad kas nufotografuos mudu,- tariau.
-Žinau. Na nufotografuos tai nufotografuos, ka bepadarysi. Tu gi žvaigždė,- ir ji mirktelėjo man.
-Bet vistiek visos fanės norės sužinoti kas ta graži panelė prie manęs. Baisu bus 'mentions' atsidaryti,- pradėjau juoktis.
-Ai baik. Nesu tokia graži. Na protingos tiek nesureikšmins tikiuosi ir neieškos manęs po visą Londoną norėdamos mane nušauti su durų rankena.
-Nesi tokia graži? Tave pamatęs aš... aš pasikeičiu. Tiesiog jaučiu kaip visas virpu. Niekad taip nebūna,- gal ir per daug pasakiau kaip per antrąjį pasimatymą.
-Niall... tu tuoj mane sugraudinsi ir pradėsiu piltis ašaromis. Nepasakok man tokių širdžiai mielų dalykėlių,- mačiau kaip jos šypsena padidėjo iki maksimumo.
-Gerai aš baigiu ir taip per daug pasakiau manyčiau.
Kalbėjomes ligi Saulė nusileido už horizonto. Pirmą kartą išgirdau ją taip ilgai ir nuoširdžiai besijuokiančią iš mano nesąmonių. Tai pati nuostabiausia muzika mano ausims po tikros muzikos. Laikrodis rodo 8 pm. Jai jau reikia eiti. Nenorėjau jos palikti. Labai norėjau, jog ji šiąnakt pabūtų su manimi. Bet rytoj ji turi būti vėl toje "Vogue" studijoje, kadangi ji kylanti dizainerė, reikia jos interviu ir visų kitokių dalykų.
-Bent iki viešbučio tada leisk palydėti,- pasiūliau.
-Niall... Tu nesupratėli. Gi tas viešbutis prabangus, sukiojasi daug įžimybių. Kur įžimybės ten ir fotografų blykstės. Prisidarysi bėdos per mane.
-Prašau!- paėmiau ją už rankos.
-Ne, kad ir kaip norėčiau, bet tu negali,- ji mane apkabino ir pradėjo eiti.
-Palauk,- sustabdžiau ją ir pabučiavau. Nežinau kas man užėjo. Nesusilaikiau. Ji mane užbūrė.
*Blykst* ir dabar supratau, kad man galas. Kątik kažkoks suknistas paparacis mus nufotografavo. Rytoj antraštės: "Kas ta mergina bučiavusi Niall?" arba: "Niall naujoji mergina" vis dėl to peržengiau ribas.
-O ne... Iki Niall,- ji pradėjo eiti paspartinusi žingsnį. Na turbūt taip geriau. Nebesivijau jos... Kur po galais tas žurnaliūga? Gal pavyks susitarti, bet abejoju...

sekmadienis, gegužės 06, 2012

22


KITĄ DIENĄ


*Iš Belos pozicijos*
Fotosesija baigsis už gero pusvalandžio, tad rašau Niall žinutę: "Labas, už pusvalandžio baigiu šį pragarišką darbą, susitiksime kur?" *Potato* neilgai trukus girdžiu rėkiant telefoną. Niall atrašė: "Gerai, bet tu neskubėk, ilgas kelias nuo Holmes Chapel iki Londono. O aš maunuos batus ir važiuoju. :)" Visai jau... Važiuoja ir net nežino kur. "Ei o tai kur susitinkam? :O" Atsakymo laukiau geras penkias minutes, kol galiausiai jis atrašė: "Tai gal centre prie Starbucks? Ilgai galvojau kur ir manau čia geriausia vieta." Dar ir kaip ilgai tu galvojai... Išsiunčiu sms: "Gerai, lauk manęs apie 6 pm. x" Nusišypsojau į telefono ekraną ir toliau sau švytinčiu veidu žiūrėjau kaip vyksta fotosesija.
*Potato* po pusvalandžio pasigirsta mano telefono garsai. O jau turbūt Niall pasigedo manęs. Beismaudama striukę pagalvojau. Išsitraukusi telefoną pamačiau jog jau 3 sms... 2 nuo Niall, 1 nuo Džesės. Niall per klaidą išsiuntė man dvi visiškai identiškas žinutes, jog po 10 minučių bus vietoje. Cha, aš po maždaug tiek pat laiko irgi būsiu ten. O Džesės: "Kątik supratau, kaip man tavęs trūksta... Kai būsi laisva paskambink. Niekada dar nesijaučiau taip kaip dabar. Net Edvardo rūpestis nepadeda. Nežinau kodėl, bet man tavęs reikia. LABAI. Myliu myliu. Man nurovė stogą nuo to pamišimo kaip noriu pakalbėt su tavim. Aš rimtai. Po koncerto aš negalėjau suprasti vieno dalyko. Kaip aš galėjau gyventi visus tuos mėnesus be tavęs??? Paskambink kai būsi laisva. Maldauju. xx" Einu visa susigraudinusi... Džesei rimtai nurovė stogą. Gal į galvą iš kamuolio gavo per tinklinio varžybas. Kokia stipri estė turbūt kai smogė padavimą... Taip eidama prie "Starbucks" jau matau tą šaunuolį belūkuriuojantį ir vis besidairantį į šalis. Pamatęs mane pradėjo šypsotis ir pamojavo man. Aš atgal. Jis pajudėjo link manęs, o aš pagreitinau žingsnį.

penktadienis, gegužės 04, 2012

21


*Iš Niall pozicijos*
Atvažiavome pas Liam. Jo šeima tikrai nuostabi. Net pats susigraudinau ir netrukus apsipyliau ašaromis. Kalbėjomės su jo sesėmis. O jos man primena Liam. Viskuo. Nuo charakterio iki veido bruožų. Liam rytoj važiuos pas Daniellę, tad aš galėsiu pajudėti į Londoną. Aišku jei Bela galės susitikti. Reikia parašyti jai. "Labas, jau atskridot?" Gerai reikia kantriai laukti atsakymo, nes turbūt dar nebus nusileidus. *Brr brr* o ji greita. "Aha mes jau čia :)" O taip! "Norėtum susitikti rytoj? Man reikia pamatyti tavo šypseną. x" Ne nu kaip lėkštai... Bet rimtai man reikia ją pamatyti. Net už Harry gražesnė. "Aww, mano pavargusiame veide sugebėjai išspausti milžinišką šypseną. xx" Gerai reiškia visai neblogai čia parašiau jai. Pradėjau rašyti sms: "Nori rytoj susitikti?" tikiuosi galės... "Arba anksti ryte, arba vakare. Man modelį reikės aprenginėt visą dieną..." Nevažinėja autobusai gi anksti tiek kiek praeitą kartą, kad kai susitikę buvom. Ai tiks vakaras. Pasivaikščiosim nuošaliais takeliais ir bus gerai, gal niekas neužmatys. Tad rašau jai: "Tai tada vakare. Parašyk, kai jau po truputį baiginėsi, nes man dar nusigauti iki Londono reikia nuo Liam namų. :)" Ir gavau atsakymą: "Gerai, susirašysim rytoj, aš einu pamiegosiu. Saldžių. xoxo" Taip anksti? Ai gi jai daug darbo rytoj. "Labanakt. xx" O jei rimtai kiek valandų? Dar telefono laiko nenusistačiau. Nuėjau į virtuvę. Rodė 8 pm. Reikia Liam pasiūlyti įsijungti kokį filmą. Senai bekiurksojau prie televizoriaus ekrano...

ketvirtadienis, gegužės 03, 2012

20


*Iš Belos pozicijos*
Londonas. UK sostinė. Mintis apie šį miestą tik viena: Svajonių miestas nieko daugiau. Su mama važiuojame tiesiai į žurnalo biurą. Tarsimės ir visa kita. Sakė ims interviu iš manęs. Kinkos dreba vien tik pagalvojus. Ko paklaus, ką reikės atsakyt. Jau rytoj atsakinėsiu į klausimus... Poryt fotosesija. Hmm tikiuosi modeliui patiks rūbai. Vėliau važiavome į viešbutį "The Trafalgar". Išvydus jį, apšalau. Pirmą kartą gyvenime gyvensiu penkių žvaigždučių viešbutyje, pačiame Londono centre. Išlipus iš automobilio viešbutis atrodė dar didingesnis. Nuėjome į registratūrą. Susipažinome su personalu, kuris nuvedė mus į kambarį. Vidus neapsakomas. Viskas blizga švara. Kvepia prabangiais kvapais. Visi itin paslaugūs ir eleganiški, o aš viena kaip iš kaimo vidurio su džinsais ir kedais. Net mama padoriau atrodė už mane šiuo metu, kuri taip pat mėgsta tokį stiliuką. Atsiguliau į lovą. Pasijutau jog aš rojuje. Minkšta, patogu, šilta, tobula... Kaži ką dabar veikia Nialler?

trečiadienis, gegužės 02, 2012

19


KITĄ DIENĄ


 *Iš One Direction pozicijos*
Skrendame lėktuvu. Niall žiūri pro langelį, gaudydamas paskutinius vaizdus iš šios įstabios šalelės. Kiti pokštauja ir leidžia laiką.
-Eeeei, svajonių berniuk, 1D kviečia,- pamosikavo ranka Liam Niall'ui prieš veidą.
-Aha, ką nori?- atsiliepė Niall.
-Nori?- parodė Liam į sumuštinį.
-Duokš, mielai ką sukirsčiau,- nusišypsojo Niall.
-Taip ir žinojau. Tai plačiau gal nupasakok, kaip sekėsi jums?- įsiterpė Lou.
-Nėra žodžių nupasakoti. Ji nuostabi mergina. Neieškanti žodžio kišenėje, protinga, mielo veido, linksma. Tokia kokios ieškojau jau ilgą laiką...
-Ūūū meilė iš... trečio žvilgsnio,- kiek pagalvojęs ištarė Louis.
-Kai būsim UK, būtinai su ja vėl susitiksiu.
-Ai tai ji irgi ten greit bus ane?- pasiteiravo Harry.
-Aha. Labai gerai įvykiai susiklostė. Galėsim ne vieną ir ne du sykius pasimatyti.
-Ėėė tyliau, stengiuos užmigti,- pratarė mieguistas Zayn.
-Tylim,- perbraukė pro Zayn plaukus Liam.
Šis susinervino ir pasitaisęs šukuoseną nusisuko lango pusėn. Jie pašnibždomis šnekučiavosi apie Belą. Po to apie turą ir visus kitus dalykus. Lėktuvas nusileido.
-Pagaliau,- atsibudęs Zayn tarė.
-Tu miegojai ir dar sakai, kad pagaliau? Keistas tu,- pasakė Harry.
-Tai, kad Saulė spigino, negalėjau ramiai pamiegoti.
-Tam buvo kita pusė.
-Tai Liam būtų nesąmonių pridirbęs su manimi.
-Nebūčiau. Nebijok tik,- juokiasi Liam.
Įėję į oro uostą pamatė daugybę fanių. Su keliomis nusifotografavo, pasirašė, pakalbėjo ir visa kita. Pasiėmę lagaminus įsėdo į mašiną ir visus nuvežė į namus. Kadangi Niall labai knietėjo susitikti su Bela jis važiavo pas Liam. Kad ir kaip toli nuo Londono Niall galvojo suvažinėti įmanoma juk ne šiaip sau pasilieka. Taip po truputį jų vis mažėjo mašinoje. Niall su Liam išlipo Holmes Chapel tiesiai prie Liam namų. Abu nuėjo pas jo šeimą. Apsikabino, verkė, ilgai kalbėjosi. O po to krito į lovą.