23

*Iš Niall pozicijos*
Ieškojau kur Bela. Staiga pamačiau ją. Pamojavau. Ji atgal. Pradėjau eiti link jos. Ji net žingsnį pagreitino. Mačiau vis platėjančią jos šypseną. Nuostabu ją tokią matyti.
-Sveika,- ištariau.
-Labas,- tai pasakius ji mane apkabino,- negaliu susilaikyti neapkabinus, atsiprašau.
-Aš irgi tavęs pasiilgau,- pasakiau besijuokiant.
-Kaip miela. Tai užsukam į Starbucks?
-Užsukam,- atsitokėjęs pasakiau, kai ji jau manęs nebelaikė savo glėby.
Įėjome į "Starbucks" ir užsisakėme kavos. Truputį palaukėme ir ji jau stovėjo garuojanti ant mūsų staliuko.
-Tikiuosi neišpūs niekas didelio burbulo iš mūsų susitikimo. Vistiek pamatysi, bus kad kas nufotografuos mudu,- tariau.
-Žinau. Na nufotografuos tai nufotografuos, ka bepadarysi. Tu gi žvaigždė,- ir ji mirktelėjo man.
-Bet vistiek visos fanės norės sužinoti kas ta graži panelė prie manęs. Baisu bus 'mentions' atsidaryti,- pradėjau juoktis.
-Ai baik. Nesu tokia graži. Na protingos tiek nesureikšmins tikiuosi ir neieškos manęs po visą Londoną norėdamos mane nušauti su durų rankena.
-Nesi tokia graži? Tave pamatęs aš... aš pasikeičiu. Tiesiog jaučiu kaip visas virpu. Niekad taip nebūna,- gal ir per daug pasakiau kaip per antrąjį pasimatymą.
-Niall... tu tuoj mane sugraudinsi ir pradėsiu piltis ašaromis. Nepasakok man tokių širdžiai mielų dalykėlių,- mačiau kaip jos šypsena padidėjo iki maksimumo.
-Gerai aš baigiu ir taip per daug pasakiau manyčiau.
Kalbėjomes ligi Saulė nusileido už horizonto. Pirmą kartą išgirdau ją taip ilgai ir nuoširdžiai besijuokiančią iš mano nesąmonių. Tai pati nuostabiausia muzika mano ausims po tikros muzikos. Laikrodis rodo 8 pm. Jai jau reikia eiti. Nenorėjau jos palikti. Labai norėjau, jog ji šiąnakt pabūtų su manimi. Bet rytoj ji turi būti vėl toje "Vogue" studijoje, kadangi ji kylanti dizainerė, reikia jos interviu ir visų kitokių dalykų.
-Bent iki viešbučio tada leisk palydėti,- pasiūliau.
-Niall... Tu nesupratėli. Gi tas viešbutis prabangus, sukiojasi daug įžimybių. Kur įžimybės ten ir fotografų blykstės. Prisidarysi bėdos per mane.
-Prašau!- paėmiau ją už rankos.
-Ne, kad ir kaip norėčiau, bet tu negali,- ji mane apkabino ir pradėjo eiti.
-Palauk,- sustabdžiau ją ir pabučiavau. Nežinau kas man užėjo. Nesusilaikiau. Ji mane užbūrė.
*Blykst* ir dabar supratau, kad man galas. Kątik kažkoks suknistas paparacis mus nufotografavo. Rytoj antraštės: "Kas ta mergina bučiavusi Niall?" arba: "Niall naujoji mergina" vis dėl to peržengiau ribas.
-O ne... Iki Niall,- ji pradėjo eiti paspartinusi žingsnį. Na turbūt taip geriau. Nebesivijau jos... Kur po galais tas žurnaliūga? Gal pavyks susitarti, bet abejoju...