pirmadienis, liepos 09, 2012
36
*Iš Belos pozicijos*
Kadangi atgak skristi į UK jau per vėlu, pasilikau pas Niall. Pirštų galiukais vaikštinėjau po jo kambario spinteles ir nužiūrinėjau kiekvieną daiktą stovintį ant jų.
-Daug daiktų,- pasakiau.
-Daug fanų,- nusišypsojo.
-Aww, tuoj apsiverksiu. Visą šį turtą branginti ir neišmesti,- atidarius stalčiuką apklijuotą lipdukais pasakiau.
-Žinau. Važiuojam rytoj kur nors į šiltus kraštus? Aš noriu viską pamiršti.
-Rytoj? Tu ką visai?
-O kodėl ne? Gi bilietų pilna, bet kurioje kelionių agentūroje, širdele.
-Ta prasme aš be rūbų, be nieko.
-Ta prasme tu su rūbais, bet jei nori gali važiuot ir be jų, bus karšta,- juokiasi šelmius.
-Dieve Niall... Gal geriau bent leisi nusipirkti maudimuką, keletą palaidinių, basutes, šortų,- pradėjau vardint.
-Aš su tavim neisiu. Košmaras,- sėdėjo jis apstulbęs.
-Tau gerai, kai visi rūbai čia,- parodžiau į drabužių spintą.
-Tai kada žadi temptis mane į sostinę ir kankinti?
-Tuojpat!- paėmiau jį už rankos ir išsitempiau iš kambario.
-Mes einame apsipirkti, nusprendėm išvažiuoti.
-Ir kur šis paukštelis vėl skris?- nusivylusi, kad vėl nematys sūnaus pasakė ponia Horan.
-Kur nors,- palinksėjo pečiais Niall,- kur nors kur šilta.
-Gerai sėkmės, balandėliai,- pamojavo samčiu Maura.
Uždaręs savo namo duris patraukėme keliu.
-O mes eisim visą kelią iki Dublino?- paklausiau.
-Palauk tuoj taksi iškviesiu.
Įsėdome į taksi ir visą laiką žiūrėjome vienas į kitą, kaip anksčiau prieš pusę metų, visi prisiminimai sugrįžo ir pradėjau šypsotis. Pasiilgau to paprastumo jausmo, Niall gilių akių ir malonumo žiūrint kaip jo paties šypsena vis didėja ir didėja. Lietus liovėsi, dangus pragiedrėjo, atrodo tik Mullingar šiandien buvo toks suknistas oras. Išlipęs iš mašinos Niall pribėgo prie mano durelių ir maloniai pasakė:
-Prašome išlipti, madam.
-Ačiū, jūs tikras džentelmas Niall Horan, kaip galėčiau jums atsidėkoti?
-Galbūt suteikti man malonumą jumis pabučiuojant?- jis pradėjo bučiuoti mane.
-Gal malonėtumėte duris uždaryti, saldžioji porele?- šį romantišką momentą sugadinęs vairuotojas paprašė.
Niall užtrenkė duris, apkabino mane ir pabučiavo dar kartelį.
-Čia gi Niall!!!- kažkokios merginos pradėjo rėkti.
-O Dieve...- paleidęs mane sukuždėjo.
-Galima nusifotografuoti kartu, labai prašau.
-Žinoma,- mielai atsakė jis.
Mačiau kiekvienos merginos žvilgsnius, kol stovėjau nuošaliau. Jos badė mane akimis. Bet Niall pagaliau baigė savo fotosesiją ir tas nejaukus jausmas dingo, kai jis paėmė mane už rankos ir nusivedė per parduotuves.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Silti krastai.. Tikiuosi kur nors idomiau nei Ispanija, Turkija bei Egiptas :D
AtsakytiPanaikintiNorėjau panaudoti Ispaniją, kadangi įsimylėjau tą kraštą, bet dėl tavęs pakeisiu jį į kitą. Cha cha :D
PanaikintiChe, jei nori, tai rasyk :D Juk tavo istorija :P
AtsakytiPanaikinti